Laba diena, visada su šypsena žiūrėdavau į atvejus, kada jaunos merginos kreipiasi su prašymu patarti susirasti vaikiną arba kaip patikti jiems, bet dabar jau ir aš rašau su panašia problema. Man 25 metai ir aš dar nesu turėjusi vaikino. Na kaip, būdavo vienadienių susitikimų, bet visi baigdavosi išsiskyrimais. Visos draugės susiporavo, vienur ir kitur girdžiu apie žinias apie vestuves ir vaikus. O aš vis viena, tad ir kyla klausimas - kas su manimi ne taip? Esu tikrai simpatiška ir sulaukiu dėmesio bei komplimentų iš vyrų, bet į pasimatymus niekas taip ir nepakviečia. Man draugės sako, kad turėčiau pati imtis iniciatyvos, bet aš ne toks žmogus. Nesitikiu, kad išspręsite mano problemą, bet gal padėsite suprasti, gal tikrai kažką darau ne taip. Iš anksto dėkoju.
Vaiva
Miela Vaiva, aš tikrai neišspręsiu Jūsų problemos ir recepto, kaip suisirasti vaikiną, neišrašysiu (gerai, kad pati tai suprantate). Netgi padėti suprasti, jei kažką darote ne taip, man sudėtinga, kadangi nežinau, ką ir kaip Jūs darote, ir ko nedarote.
Aišku tik tai, jog tiesioginės iniciatyvos (pati kalbinti ir kviesti vaikiną į pasimatymą) Jūs nesiruošiate imtis. Ir tebūnie Jūsų valia, jei tai prieštarauja Jūsų nuostatatoms ir vertybėms. Bet vis tik, teisybės dėlei, turiu Jums pasakyti, jog egzistuoja ir toks santykių pradžios variantas. Be to pastaruoju metu jis vis populiarėja. Apie tai, kodėl verčiasi aukštyn kojom nusistovėję lyčių santykių standartai, galima parašyti ištisą studiją, tačiau šįkart kalbėsime ne apie tai. Tiesiog bandysiu trumpai apžvelgti galimas neįvykstančių pasimatymų priežastis, o Jūs jau pati atsirinkite, kas Jums tinka, o kas ne.
Kaip suprantu, santykiai stringa nuo pat pradžios – arba neužsikabina pačioje pradžioje (sulaukiate vyrų dėmesio ir komplimentų, tačiau į pasimatymą Jūsų nepakviečia), arba nutrūksta tik prasidėję (vienadieniai susitikimai baigiasi išsiskyrimais). Iškart kyla klausimai: kaip Jūs reaguojate į rodomą Jums dėmesį ir sakomus komplimentus? kas atsitinka pirmųjų susitikimų metu, jei jie baigiasi išsiskyrimais?
Apie tai, kaip reikėtų reaguoti į komplimentus ir apskritai apie moterų bei vyrų tarpusavio bendravimo meną prirašyta kalnai knygų, prikurta galybė teorijų nuo giliausių įžvalgų iki visiško falšo. Galite, jei norite, paieškoti Jums tinkančios literatūros, tačiau siūlyčiau aklai netikėti viskuo, ką perskaitysite - analizuodama pasikliaukite savo sveika nuovoka.
Tačiau šįkart mes orientuosimės ne į tai, ką reikėtų daryti, o, į tai, ko nereikėtų. Taigi, galima išskirti tam tikrus moters elgsenos būdus, kurie naujų santykių užmezgimui, vaizdžiai tariant, gali „pakišti koją“. Pavadinsime juos metaforiškai:
Turbūt galėtų būti ir daugiau netinkamo elgesio modelių – aš apžvelgiau kelis pagrindinius, labiausiai paplitusius. Galbūt, Vaiva, atpažinsite čia save, o gal ne. Jei ne, tuomet pačiai teks ieškoti. Tik noriu pažymėti, jog šie elgesio modeliai dažniausiai nėra įsisąmoninti, tai tam tikri gynybiniai mechanizmai, kurie stengiasi mus apsaugoti nuo to, ko bijome – nuo santykių nesėkmės, nuo atstūmimo, nuo nepilnavertiškumo jausmo.
Kai moteris bijo, kad gali būti atstumta, palikta, kai netiki, jog gali būti kažkam patraukli, kažkieno mylima, siekiama, tuomet ji nesąmoningai stengiasi apsisaugoti: vienos savo širdį užšaldo; kitos slepiasi kiaute; trečios bando pasiimti, ko trokšta, jėga ar manipuliacijom; ketvirtos virsta mimozom ar geriausiom vyrų draugėm. Tačiau liūdniausia tai, jog tokiu būdu mes tolstame nuo to, ko labiausiai trokštame – nuo meilės.
Visai pabaigai, miela Vaiva, noriu pasakyti, jog gali būti taip, kad visa tai, ką čia parašiau, Jums visiškai netinka (gal tiks kuriai kitai sunerimusiai merginai ar moteriai). Gali būti, kad viską Jūs darote gerai, tik tiesiog dar neatėjo Jūsų laikas ir nepasirodė Jūsų žmogus. Ir Jums tereikia ramiai su viltim širdy, nesidairant į kitų gyvenimus, gyventi savajį gyvenimą ir būti atvirai naujoms patirtims, naujiems žmonėms, naujiems iššūkiams. Pasitikėkite pačiu gyvenimu!
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|