Now Reading
Kas trečią moterį po sekso apninka depresija

Kas trečią moterį po sekso apninka depresija

Kas trečią moterį po sekso apninka depresija

lsveikata.lt

Kur dingo sekso keliamas džiaugsmas? Australijos mokslininkai nustatė, kad kas trečia moteris pasimylėjusi pasineria į depresiją – jas apninka nerimas, irzlumas, ašaringumas, praneša „The Daily Mail“. 

Australijos mokslininkai apklausė daugiau nei du šimtus moterų ir 33 procentai respondenčių prisipažino, kad yra tekę po sekso jaustis prislėgtoms. Tyrėjai bando išsiaiškinti, kodėl kai kurios dailiosios lyties atstovės susiduria su šiuo reiškiniu.

Tyrimui vadovavęs profesorius Robertas Schweitzeris iš Kvinslendo Technologijų universiteto teigia: „Jeigu viskas normalu, laikotarpis po sekso neatsiejamas nuo geros savijautos, kai juntamas psichologinis ir fizinis atsipalaidavimas“. Deja, vietoj malonių pojūčių kai kuriuos apninka melancholija, ašaringumas, nerimas ar irzlumas.

„Gauti rezultatai kelia nuostabą, – neslepia profesorius. – Visi įsivaizduojame seksą kaip džiaugsmingą patirtį. Vis dėlto yra grupė žmonių, kurie po lytinio akto yra susikrimtę. Tai paaiškinti nėra lengva, kadangi ši sritis mažai tyrinėta. Tėra vos keli publikuoti tyrimai apie laikotarpį po sueities“.

Šiuo metu mokslininkai toliau apklausia moteris, kurios po sekso jaučiasi nekaip. Jie viliasi, kad tai padės po suartėjimo nepasitenkinimą juntantiems žmonėms suvokti, kad jie nėra vieninteliai tokie.

R. Schweitzeris tikina, kad paprastai tokios savijautos priežastys nėra žinomos. Viena tyrime dalyvavusi moteris prisipažino, kad po sekso juntama melancholija neturi nieko bendro su jausmais, kuriuos ji puoselėja savo partneriui.

See Also
Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai

Profesorius pridūrė, kad patirta seksualinė prievarta vėlesniuose seksualiniuose santykiuose gali kelti gėdos, kaltės ir praradimo jausmus, tačiau minėto tyrimo atveju šis tarpusavio ryšys buvo labai nežymus. „Tai perša mintį, kad gali būti kur kas svarbesni kiti veiksniai, tokie kaip biologinis polinkis“, – konstatavo tyrimo vadovas ir pridūrė, kad tik suvokus tokios savijautos mechanizmą bus galima pradėti galvoti, kaip padėti tokiems žmonėms.


View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt

Scroll To Top