Eglė
Nebandysiu daugiau laimės loterijose,
Pabandysiu gyvenime.
Nepasakosiu draugams apie praeitį,
Papasakosiu apie ateitį.
Nebenešiosiu senų rūbų,
Nusipirksiu naujus.
Nugriausiu šitą namą,
Pasistatysiu naują.
Nekolekcionuosiu senienų,
Rinksiu naujas dienas savo gyvenime.
Išskrisiu iš šito pasaulio,
Ir susikursiu naują – Eglės pasaulį…
***
Nuskinsiu nuo tavęs senus vaisius,
Užauginsiu naujus, sultingesnius….
Nukirpsiu tavo susitaršiusius plaukus,
Tegu užauga kiti, tiesesni.
Išeisiu, paliksiu tave – aš tau jau nuobodi,
Pasiilk manęs, ilgėkis, lauk.
Ir sutik mane, kaip naują žmogų.
Užgesinkim laužą, jis ne toks kaitrus,
Tegu uždegsim naują, šviesesnį.
Palaidosiu tave, ir lauksiu naujo tavęs,
Prisikelk tu, kaip Feniksas iš apdegusios meilės.
Išplėšiu tavo širdį, ji apanglėjo, nebe tokia šilta,
Aš ja nuvalysiu, pakaitinsiu prie savo širdies ir vėl grąžinsiu ją tau į krūtinę.
Išsiskirkim, atsisveikinkim, jau voratinkliais mūsų santykiai apsivėlė,
Jau nuobodi kartu praleista diena.
Todėl išsiskirkim…
Susitikim po daugelio metų,
Pamatykim vienas kitą skaniau.
Susitikim džiaugsmingiau, su šypsena…
Kaip kadaise, kad susitikdavom.
Susitikę nubraukim ilgesio ašarą,
Lai širdis džiaugsmu sala.
Va taip susitikim…
Kad susitikę panorėtumėm apsikabinti…
Ne banaliai, o jausmingai, ilgesio rankom.
Pabučiuokim viens kitą, ilgesio lūpom,
Lai džiaugsmas šoka mūsų bučiniuose,
Lai mano ašaros suvilgo tavo skruostą,
O tavo ašaros suvilgo manąjį.
Ir šaukdamas mane vardu,
Pasitik, kaip nesi dar nieko pasitikęs….
Apglėbk mane, lyg būtų tai pirmas kartas.
Pažvelk man į akis giliai giliai, lyk klaustum, ar sakytum:
– Kur tu, šitiek laiko buvai?..