Aistė Bartuškaitė
Gyvenimą būtų galima palyginti su daug kuo. Daugelis iš mūsų gyvenimą įprasmina, atskleidžia įvairiais gamtos reiškiniais. Pavyzdžiui, gėlės žiedo prasiskleidimu arba drugio gyvenimu. Tačiau man žmogaus gyvenimas nuo gimimo iki mirties siejasi su kavos puodelio darymo ir gėrimo procesu.
Žmonės gimsta skirtingi. Pradedant ūgiu, odos gymiu. Tas pats ir prieš pradedant daryti kavą – pasiimame puodelį. Juk puodelių būna įvairių: vieni skiriasi savo spalva, o kiti margumu ar raštais. Kai žmogus auga ir vystosi jis tuo pačiu ir keičiasi. Daugeliu atvejų į jį, žmogų, yra „investuojama“. Artimieji nori išugdyti vaiką doru žmogumi. Įdėjus į puodelį maltų kavos pupelių, pradedame gaminti kavą: visų pirma įsidedame maltos kavos, po to cukraus, galbūt pieno, kad kava būtų gardi. Analogiškai žmogus – auga, siekia užsibrėžtų tikslų. Ateina paauglystė. Tai lyg maltos kavos pupelių užplikinimas karštu vandeniu. Nes paauglystė, dažniausiai, ateina netikėtu ir individualiu laiku. Užplikytos kavos skonis kardinaliai pasikeičia. Kaip ir paauglystė pakeičia kiekvieną iš mūsų. Taigi, žmogus vystosi, tobulėja.
Kava padaryta ir yra geriama, o žmogus tampa suaugusiu, jis egzistuoja, gyvena. Žmogus miršta – kavos puodelyje lieka tik drumzlės…
Taigi apibendrindama galiu pasakyti, jog gyvenimas yra įdomus ir vienas didelis iššūkis. Todėl visada verta jį nugyventi įdomiai ir prasmingai. O ir kava yra tokia pat skani, individuali ir subtili kaip ir žmogaus egzistencija.