Edvinas Mikėnas
Pabandykime nupiešti vaizdą, kaip saulės spindulys keliauja iš savo gimtųjų namų iki apdulkėjusio lango antrajame aukšte. Štai pagrindinis mūsų herojus atsisveikina su mama, kaip visuomet pakštelėja jai į žandą ir meilei saulute pavadinęs išeina, priemenėje dar kartelį atsigręžia, mosteli ranka ir uždaro duris.
Daiktų su savimi nešasi tik varganą ryšulėlį su duonos kampeliu ir pieno butelaičiu. Kelias tolimas, tamsus, beoris, tačiau labai paslaptingas: štai kairėje Merkurijaus karalystė, tolėliau Veneros valsčius, o tolumoje spindi pavieniai žvaigždžių vienkiemiai. Spindulėlis pasišokinėdamas, dairydamasis į šalis, kaip mamos lieptas, tiesiai keliauja į Žemės kaimą.
Šios kelionės tikslas gana aiškus, ir nesunkiai nupasakojamas. Spindulėlis, tiksliau visas Saulės megapolis, priklauso šviesos skleidėjų lygai. Jos tikslas – šviesti Žemės kaimo gyventojus, kai juos užpuola tamsa.
Šviesos vaikis įtaisęs dėdei Mėnuliui pilnatvę, leidžiasi į Žemę. Debesų šyde sustoja, užsuka į degalinę, nes rado kišenėje vieną monetą. Už ją nusipirkęs debesinės vatos, juda tolyn. Smaližius labai atsakingas – aiškiai atrėžia paukščiams, kad su jais nežais, o lietaus debesims, kurie bandė pastoti spindulėliui kelią, išspardė klynus ir pavarė juos šalin. Mandagiai pasisveikinęs su medžių lapija, stengdamasis netrukdyti savo gentainiams atlikti fotosintezės, prasilenkęs su elektros laidais, jis pagaliau čia – prie pat dulkėtojo lango.
Šįryt prabudęs žmogus, pažvelgė į savo sielą. Pamatęs, jog beperstojo lyja, sninga, pusto, kyla uraganai ir potvyniai, suprato, kad laukia dar viena sunki diena. Laukia daugybė išbandymų: kaip nekliudyti elektros laidų, nesutrukdyti fotosintezės, išvengti sumuštų debesų, neuždusti beorėje erdvėje, neatimti Mėnuliui pilnatvės, nesugriauti vienkiemių, valsčių ir karalysčių, kaip visa to nepadarius pasiekti savo svajonę.
Pakilęs iš lovos homo sapiens tiesiog išėjo, neatsigręžęs, kaip kad padarė spindulėlis, nepasakęs mamai nieko gražaus, nemostelėjęs ranka. Nežinia dėl ko jis nenuvalė dulkėtojo lango, nežinia, ar dėl to jis nepamatė, kad jo svajonė ir šviesa tiesiai anapus stiklo.