Agnė Kavaliauskaitė
…Tau tereikia praskėsti kojas, o visa kita padarysiu aš…
(Vyras tikras džentelmenas. Ir kas gi drįso paneigti tai? Sako, kad vyrai begėdžiai, niekšai, tinginiai, apsukruoliai, moterų skriaudėjai, engėjai, ir šiaip bjaurybės. Bet su juo viskas kitaip.
Ar ne taip, brangusis?)
…atrodai taip jaunai… tu juk pilnametė?..
(Taip, mielasis, man jau seniai nebe aštuoniolika… Jau devyniolika… Tuoj ir dvidešimt bus! Ar gali tuo patikėti? Jaučiuosi tokia sena. Taip, sena, labai sena devyniolikmetė… Pasakyk man ką nors gražaus!)
…mergyt, padėk man… susijaudink, padėk man…
(Susijaudinti? Aš jau ir taip esu įkaitusi. Kaip žarija. Nejau tu nepajutai to? Kiekvienas tavo piršto antspaudas ant kūno priverčia mane suklusti. Virptelėti. Nejau to nepajutai? Tavo dangiškas balsas, tavo kvapas, saldus cigarečių skonis, tavo kūnas… Kodėl tu nežiūri į mane?)
… tu tokia nuostabi…
(Girdžiu, kaip tu kvėpuoji. Taip garsiai. Tiesiai man į ausį. Tai mane erzina. Tu bjaurus. Visai kaip kiaulė. Tai nėra seksualu. Jokiu būdu. Nejau aš tau nieko nereiškiu?)
… gražuole, na gi… pasistenk… dėl mūsų… tu juk nori patirti malonumą…
(Visa tai yra vienas didelis malonumas. Tu šalia. Tiksliau, tu guli ant manęs, spaudi mane visu savo svoriu, kad aš jau nebesugebu kvėpuoti. Krūtinė bando daužytis kaip pašėlusi, ji bando įkvėpti, bando pagauti oro gurkšnį, bet tu tesugebi pasakyti…)
…nagi, mažute… mes visai jau arti…
(Nagi, mažute? Ar tu tik tiek gali man pasakyti? Tu mane gali tik paraginti? Paraginti kaip kokią karvę? Tu mane ragini kaip karvę, kuri užstojo tau kelią? Nejau aš panaši į karvę, užstojusią tau kelią? Nejau tu manai, kad aš karvė?)
…dar truputėlį…
(Dar vienas netinkamas komentaras ir tu mirsi.)
…mmm…
(Tu nepakenčiamas. Kaip norėčiau tai išrėkti tiesiai į veidą. Taip, tu nepakenčiamas. Nejau visi vyrai tokie? Nejau jūs visi pastebit tik save? Ar mergaitės virsmas į moterį jūsų nejaudina? Kodėl tu esi toks… Mulkis? Taip. Kodėl tu toks? Viską atiduočiau, kad galėčiau … kad galėčiau… Matai, ką pridirbai? Aš tuoj tapsiu žmogžude.)
… tuoj bus pabaiga…
(tuoj tu mirsi)
…
(kažką pajaučiau. Nejau… Nejau tau pavyko?)
… aš beveik… beveik…
( dar! Dar truputį! Dar!)
… beveik…beveik… jau… jau..
( dar! Dar truputį! Dar!)
… beveik… jau… jau..
( dar! Dar truputį! Dar!)
…jau…
Vyriškis giliai atsiduso ir atsisėdo. Mergina liko gulėti savo vietoje.
-Nejau tai… Viskas? – ji nusistebėjo.
-O ko tu dar tikėjaisi? Viskas. Savo darbą aš atlikau,- šyptelėjo atsistojęs. – Beje, mieloji, gal matei mano kelnes? Jos brangios, nenoriu jų išpurvinti.
Mergina užsitraukė antklodę iki pat kaklo ir demonstratyviai nusisuko.
– Ne, nemačiau.
Vyriškis šyptelėjo.
– Mergaite, kas tau?-paklausė jis. – Tiksliau, moterie, kas tau? Nejau tu likai nepatenkinta? Man viskas labai patiko.
Mergina tylėjo. Nebežinojo net ką ir atsakyti. Priekaištų buvo begalę, bet išsakyti juos pabijojo.
– Likusi pinigų dalis bus dar šią savaitę. Pasistengsiu kuo greičiau ją tau pervesti į sąskaitą. Ar tu patenkinta tuo? – paklausė maudamasis kelnes.
Mergina tylėjo. Atsiduso.
– Pameni, tu juk sakei, jog tai tik mainai. Kaip ten sakei? Aš tau, tu man?
Ji prisėdo. Pasijuto nejaukiai. Dėl to, kad nežiūrėjo į jį. Mama jos to nemokė. Šis vyriškis žadėjo jai padėti.
Ir padės. Ji bus turtinga.
Vyriškis kelis kartus delnais perbraukė savo kelnes klešnes taip nevykusiai bandydamas jas išlyginti. Ant kaklo kabojo kaklaraištis. Jis ruošėsi išeiti.
– Tu išeini… – susigraudino mergina.
Vyriškis susiraukė. Tokių žodžių nesitikėjo sulaukti iš jos lūpų.
– Tu… Tu visai kaip mano žmona.
– Kaip… Kaip tavo žmona?
– Taip. Kaip mano žmona. Ir žinai, kuo tu į ją panaši?
Mergina tylėjo.
– Jūs abi esat moterys. Moterys, kurios nežino ko nori.
Mergina tylėjo.
– Žinai ką? Tu tokio pat amžiaus kaip ir mano dukra. Tik dabar pradėjau suprasti tuos vaikinus, kurie sekiojo jai iš paskos.
Jis staiga prisėdo šalia jos. Palietė didįjį kojos pirštą, kyšojusį iš po antklodės. Pažvelgė tiesiai jai į akis.
– Tavo tokios gražios rudos akys, – pastebėjo ji.
Vyriškis nuleido galvą. Taip vaikiškai ir… nekaltai.
– Tavo dukra turbūt labai laiminga turėdama tokį tėtį… Tokį vyrišką tėtį… Ir tavo žmona yra laiminga… Tavo
šeima yra laiminga turėdama tave…
Vyriškis pažvelgė į ją ir plačiai nusišypsojo.
– Gal… Neišeik dar… Pasilik… Daugiau tavęs neprašysiu, tik pasilik…
Vyriškis nebyliai sutiko. Mergina praskleidė antklodę ir vyriškis prigulė greta jos. Jiedu žiūrėjo vienas kitam į akis.
Merginos ranka buvo karšta. Kaip ugnis. Vyriškis jautė jos kūno karštį. Ji atsidavė ugnimi.
– Tu tokia karšta…
Ji plačiai nusišypsojo.
– Tu tuoj būsi šaltas.
Jis suraukė kaktą.
– Ką tu nor…
Staiga mergina pajuto šilumą, prasiveržusią iš vyriškio. Jo skausmo perkreiptas veidas klausiamai žvelgė jai į akis.
– Moteris žino, ko nori. Ji nori meilės, – tarė ji sustingusiam kūnui ir nuskubėjo į dušą.
Ant grindų nukrito pirmasis kraujo lašas.