„Quentin’as Tarantino – dar turi parako šiknoj“, – kažkas kažkur pakomentavo naujausią šio režisieriaus filmą „Ištrūkęs Django“ (angl. Django Unchained). Nesvarbu, kaip ten buvo, svarbiausia, kad teisybė.
Trejus metus Q. Tarantino leido gerbėjams atsidžiaugti „Negarbingais šunsnukiais“ (angl. Inglourious Basterds) ir į didįjį ekraną ne tik grįžo su trenksmu, bet ir jame susisprogdino.
Pagrindinis veikėjas – juodaodis Django, Wanted asmenys medžiojančio dantisto dėka vergovės karaliavimo metu tapęs Django Freeman. Ko gero, tik toks veiksmo filmų asas kaip Tarantino, gali sukurti herojų, negailėdamas jo paveikslui ironijos.
Kai Django ima pyškinti visus iš eilės, įtampa kyla kartu su juoku, bet ne su tuo pašiepiančiu visus Žmones-Vorus, o tuo, kur leidžiančia, kaip reikianti pasilinksminti.
Siužeto pasakoti tikrai neverta, jau vien režisieriaus pavardė vilioja pažiūrėti šį filmą. Žodžiu, turime naują herojų, kuriam, gali būti, vienu veiksmo filmu viskas taip paprastai nesibaigs.