Aušra ir Vaida – jaunos dizainerės, kurios atsikelia ir varo (interviu)

Eglė Kirliauskaitė
Laikas.lt

Jos susipažino studijuodamos visai „nedizainerišką“ specialybę – matematiką, o pirmasis  bendras projektas „į tą pusę“ – kostiumų kūrimas VU MIF roko operai  (tik todėl, kad nesugalvojo, kaip kitaip prisidėti prie kūrybinio rato). Jos bandė sėdėti biure, bet joms nepatiko. Jos net buvo trumpam pasukusios skirtingais keliais, bet ilgai netvėrė. Save jos apibūdina kaip „tiksliuko-menininko-neaišku ko” derinį su mazochistiniais polinkiais. Jos – Aušra Šeduikytė ir Vaida Petrauskaitė, kurios atsikelia ir varo. Tiksliau – „augina“ labai lietuviškų, labai praktiškų ir labai patogių drabužių brand'ą „Atsikeli ir varai“. Jei dar nieko apie jas ir jų darbus negirdėjote, bėkite slėptis į krūmus arba (geriau) skaitykite šį vieną pirmųjų interviu su linksmomis bei itin darbingai nusiteikusiomis jaunomis dizainerėmis.

Labai smalsu sužinoti, kas slepiasi už naujai pasirodžiusio brand'o „Atsikeli ir varai“ – prisistatykite!

Mes esame Aušra Šeduikytė ir Vaida Petrauskaitė. Veikiame visko daug: mokomės, dirbame, atsikeliame ir varome, nėra kada galvoti. Kaip sako, jeigu nori padaryti, tai pradėk daryti.
Susitikome, kai kažkada studijavome matematikos ir informatikos fakultete, 1-ame kurse. Matematika nepasirodė labai įdomi, todėl pradėjome užsimti „nematematika“ (šypsosi). Studijavome, bet lygiagrečiai veikėme daug kitų dalykų, vienas iš jų – VU MIF roko operos kostiumų kūrimas. Pasaka tokia: Vaida ir Aušra nusprendė prisidėti prie roko operos kūrybinio rato, bet nežinojo, ką gali daryt. Vaida ir sako: „O gal kostiumus siuvam? “ Aušra atsakė: „Ok!” Nė viena nepagalvojo, į kokias ilgalaikes ir nelengvas pinkles įsivelia. Kurios, aišku, atsipirkdavo su kaupu (šypsosi). Paskui keliai truputį išsiskyrė: Vaida paniro į kitus, idomesnius mokslus, Aušra baigė matematiką, paskui nuėjo dirbti į šiltą ofisą, reklamos srityje (ne į banką, ačiū Dievui). Visgi buvo neramu...


Tuomet ir kilo idėja sukurti savo drabužių liniją?

Visada domėjomės mada, visada kūrėme kažką sau namie. Neslėpsime, kiekvienai tyliai norėjosi dar kažko savo, įdomaus, kažkaip save realizuoti, daryti tai, kas patinka, dėl ko nebūtų gaila laiko ir pastangų. Taigi, nebeištvėrėme – vėl susjungėme kelius ir gimė „Atsikeli ir varai”. Norėjome išlaisvinti susikaupusias idėjas, daryti drabužius ir daiktus, tokius, kokie patinka mums, ir pažiūrėti, gal patiks ir kitiems.

Ir šiaip, liūdna būtų „užsibaigti” ties: baigiau mokslus, susiradau darbą, einu į sporto klubą, penktadienį pagert alaus – viskas. Neradome savęs čia, tai ieškojome kitur – mazochistės mes, kad tik sudėtingiau viskas (šypsosi). Aušra dar įstojo mokytis dizaino, kad būtų jau tikrai  true, ne šiaip kokia „namų šeimininkė, kuri paišo sukneles“ ir kad, ginkdie, neliktų laisvo laiko . Dabar, kai tiek reikalų, kartais atrodo, kad kaip gerai, tiems, kurie žvelgia į viską paparsčiau, grįžta 17 valandą, uždaro „kompą” ir viskas. Visgi dabar mes darome tai, kas mums patinka, nesvarbu, kiek dar šalia turim darbų, kitų reikalų ir kiek sveikatos mums bei aplinkiniams tai kainuoja. Sako, kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai.

Labai jau smagus jūsų pavadinimas. Kodėl būtent toks?

Nes toks gyvenimas. Visi mes – darbiniai arkliai, kurie kasdien save turi išspirti iš lovos ir bėgti kažką daryt, vieni mažiau, kiti daugiau, bet visi varo! Mūsų drabužiai nereikalauja valandos prie spintos: greitai apsivelkami ir lengvai derinami, kad žmonės, kuriems tai neaktualu, negaištų laiko.

Tiesą pasakius, mums pavadinimas labai sunkiai galvojosi – iš pradžių manėme, kad reikia trumpo, išverčiamo į anglų kalbą ir pan. Kai nusprendėme, kad bus „Atsikeli ir varai”, truputį bijojome reakcijų, bet paskui galvojome: „O koks skirtumas, mums patinka, patiks ir dar kažkam.” Yra du tipai žmonių: arba labai „laikina”, arba kone pyksta ir sako: „Ir išvis, prie ko čia tas arklys?” (juokiasi).

Tai prie ko čia tas arklys (logotipe)?

Nes labai gražus gyvūnas ir visąlaik dirba (šypsosi). Mūsų logo arklys – toks truputį ir pavargęs šuo, kai įsižiūri, kas irgi nėra blogai, nes šuo taip pat geras gyvūnas.

Ką siūlote savo klientams?


Esame savamokslės, mokomės iš klaidų, knygų ir aplinkinių. Siūlome tai, kas, mūsų manymu, yra patogu ir gražu. Ir žinome, ką savo jėgomis galime sukurti. Iš dizaino pusės, matyt, nieko naujo, tačiau siūlome kokybiškus audinius, savą spalvų stilistiką, savitą mados ir apsirengimo supratimą, tokią net gal kaip filosofiją (ha ha arklio filosofiją). Labai sudėtingų kirpimų, kostrukcijų pas mus nerasite, tokių kolkas nemokame ir nesimaivome, bet ateityje laukite visko. Siūlome visus basic drabužius: „maikes”, sukneles, „tympas”, mautus ant kaklo, „džempus”. Kol kas moterims, bet labai norime sugalvoti kažką ir vyrams, kol kas jiems kuriame tik mautus. Su vyrais paparsčiau – apsirengia ir varo (šypsosi). Kai prekiavome kalėdinėje mugėje, mūsų geriausi klientai buvo vyrai – pirko draugėms dovanas ir mautus sau.


Į kokio plauko publiką orientuojatės?


Į darbo liaudį, kuri gyvena mieste, turi daug veiklos – keliasi su gaidžiais ir gulasi, kai užsidaro baras, o gal visai nesigula: visi kūrybininkai, vadybinikai, studentai, festivalininkai, programuotojai ir visokio plauko geekai... Mes žmonėms savo produktą pateikiame kitokį, bet paprastą ir paprastai, kaip norėtume, kad pateiktų mums – be didelių „glamūrų“ ir „ajajaj, jei nešiosi šitą suknelę, tai būsi geriausia“, manome, kad tai nereikinga, nes ne visiems tai svarbu.

Kurdamos „Atsikeli ir varai“ pačios labai daug išmokome apie save. Norime ir išlikti tikromis sau pačioms, manome, kad ir mūsų klientas toks nori būti, todėl mus supranta ir mėgsta (arba dar pamėgs).

Tas paprastumas bei „neglamūriškumas“ ir išskiria jus iš kitų?

Esame tokie „tiksliuko-menininko-neaišku ko” mišiniai, turbūt dėl to turime gal šiek tiek savitą supratimą apie grožį. Dar galima pastebėti, kad esame kažkoks lietuviškas brand'as, toks net kartais ūkiškas, nes nelalabai mokame „vynioti“.  Beveik visi mūsų audiniai lietuviški. Ir įkvepia mus tie patys lietuviai aplink mus. Labai patiko vienas komentaras „Facebook'e”: „Rodos, estate tiesūs ir šviesūs“. Tai va, mes gal tiesūs, nesimaivome, gal tuo galime išsiskirti?

Kaip, nesimaivant ir „nevyniojant“, sekasi brautis į lietuviškos mados pasaulį?

Nelabai mes ten braunamės, bandome atsidurti natūraluoju keliu, gerklių niekam neplėšome, „Make me famous!“ nerėkiame. Na, smagu būtų būti pripažintoms, žinomoms, bet, kaip ir sakėme, ta mūsų mada tokia savita, net nežinau, ar galima vadinti mada. Ir apskritai: lietuviška mada – dar mažas, durnas vaikas, dar tik mokosi gyvenimo. Kaip ir mes. Bet užaugs (tikrai), ir gal ateityje mes irgi būsime jos dalis!

Gal jau estate kažką pasiekusios, kažkur dalyvavusios? Pasigirkite!


Pasiekėme virš 1200 „like” „Facebook'e“, dalyvavome kalėdinėje mugėje, mus giria draugai ir dar niekas nesiskundė dėl kokybės. Viską padarėme pakankamai greitai, juk pradėjome tik vasarą. Manau, kaip pradžioje, gerai varome (šypsosi).

Kur jus (jūsų darbus) rasti?

Dabar facebook.com/atsikeliirvarai, vėliau boutique‘uose ir gal dar kur internete „pasitalpinsime”.

Kokie ateities planai/siekiai/vizijos/jaunatviškos godos?


Daryti ir nesustoti, galbūt ir dar kažkokių naujų kryčių į savo verslą įvesti. Daug visko buvo, bus dar daugiau. Žodžiu, atgrasyti mus sunku, mes kaip darbiniai arkliai – varysime, kol nusivarysime!

a


 

Aušra Šeduikytė, dizainerės, Vaida Petrauskaitė, „Atsikeli ir varai“

Naujausi komentarai
2013-02-01, 13:16
Tiesiai šviesiai ok.
Gal dar pasiūsit vyriškas neperšlampamas kelnes vyriškas su dviračiu kad galėčiau mynt?
nesakau, kad reik kopijuot, bet užmest vieną akį kitą:
http://www.youtube.com/watch?v=ZtbRy0j6hmA
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai