„Baisiausiai moteriai pasaulyje“ – užsitarnautas poilsis

Laikas.lt
Parengta pagal Dailymail.co.uk

„Baisiausiai atrodančia moterimi pasaulyje“ vadinama Julia Pastrana, kurios kūnas dėl keistos ligos visas pasidengė plaukais, visai neseniai, po 153 metų nuo jos mirties, pagaliau buvo grąžintas į gimtąją Meksiką.

Iš tiesų, neįprastai ir bauginančiai atrodanti Julia Pastrana buvo eksponuojama įvairiose parodose, Europoje, kol 1860 m. mirė gimdydama. Tačiau ir po mirties ji nebuvo palikta ramybėje, jos kūnas buvo vežamas iš vieno miesto į kitą, demonstruojamas visame pasaulyje, kaip unikalus eksponatas.

Varginanti Julios Pastrana kelionė galiausiai baigėsi tada, kai ji atsidūrė Oslo tyrimų institute, po to, kai buvo išsiaiškinta, iš kur ji buvo kilusi, menininkė, kostiumų kūrėja Laura Anderson Barbata suorganizavo jos palaikų grąžinimą į Meksiką. „Aš nusprendžiau, kad ši moteris turi teisę susigrąžinti savo orumą ir tinkamą vietą pasaulio istorijos atmintyje,“ – teigė Barbata dienraščiui „New Your Times“, pasakodama Julios gyvenimo istoriją.

Barbata po ilgos kovos, pagaliau išsikovojo teisę grąžinti moters palaikus į jos gimtinę, kaip tik šią savaitę ji bus palaidota Sinaloa de Leyva mieste netoli vietos, kur gimė.

Pastrana gimė 1834 metais Meksikoje ir sirgo įgimta liga vadinama „terminal hypertrichosis“, kurios metu jos veidas ir kūnas pasidengė plonais plaukais. Lyg to būtų ne gana, ji kentėjo nuo dantenų hiperplazijos, dėl to jos lūpos ir dantenos atrodė gana stambios. Nei viena iš ligų nebuvo diagnozuota, kol ji dar buvo gyva.

1854 metais Pastraną nusipirko Meksikos muitinės administratorius, jis pirmasis pradėjo ją rodyti įvairiose parodose Jav ir Kanadoje, kaip išskirtinį eksponatą. Atsidūrusi Niujorke, ji netikėtai ištekėjo už Theodoro Lento, kuris tapo jos vadybininku. Istorikai mano, kad Lentas tenorėjo gerokai pasipelnyti iš jos išskirtinės išvaizdos, kai ji tuo tarpu, buvo aklai jį įsimylėjusi.

Lentas savo žmoną pavadino „barzdota moterimi“ ir vežiojo po įvairius Europos miestus, rengdamas jos pasirodymus tartum parodas. Pasipiktinę žmonės ją išvadindavo siaubingai atstumiančia, o daktarai teigė, kad ji yra bendras žmogaus ir Orangutango vaisius. Vis tik, XIX amžiaus istorijos knygos byloja, kad Julia Pastrana mokėjo dainuoti, domėjosi muzika, šokiais ir užsienio kalbomis, taip pat pasižymėjo dosnumu labdaros organizacijoms.

Regis, savo vyrui ji nebuvo labai atstumianti, nes 1859 metais ji pastojo. Gimęs sūnus paveldėjo jos hypertrichoziją, tad jis mirė išgyvenęs vos 35 valandas. Tuo tarpu Pastrana mirė nuo gimdymo komplikacijų, būdama 26 metų amžiaus. Jos mirtis nesustabdė jos tuometinio vyro Lento, kuris pradėjo eksponuoti balzamuotus savo žmonos ir sūnaus kūnus stiklinėse dėžėse.

Jos vyras Lentas turėjo keistą potraukį plaukuotoms moterims, nes praėjus šiek tiek laiko po žmonos mirties jis vėl vedė barzdotą moterį iš Meksikos ir visiems paskelbė, kad tai Pastranos sesuo „Zenora Pastrana“. Taigi, verslas toliau sukosi…

Po Lento mirties 1884 m. Rusijos psichiatrinėje ligoninėje, motinos ir sūnaus kūnai toliau keliavo po įvairias parodas, kol 1976 m. jų nepavogė vagys, įsilaužę į parodų salę Norvegijoje. Vėliau jie buvo rasti šiukšlių konteineryje. Pastranos kūnas buvo šiek tiek apgadintas, o sūnaus visai nepavyko išsaugoti. 1996 m. jos palaikai buvo nugabenti į Teismo medicinos institutą Oslo universitete, kuriame ir buvo palikti.

Laura Anderson Barbata su Julia Pastrana susidūrė gana keistomis aplinkybėmis. Barbatos sesuo Kathleen Anderson Culebro režisavo pjesę, sukurtą remiantis Pastramos istorija „The True History of the Tragic Life and Triumphant Death of Julia Pastrana, the Ugliest Woman in the World“. Tuo tarpu Barbara kūrė šiam spektakliui kostiumus, tokiu būdu daug tyrinėdama sužinojo tikrąją Pastramos gyvenimo istoriją ir nuo tada užsibrėžė tikslą – pargabenti jos palaikus į vietą, kur ji buvo gimusi.

2005 m. Barbata pradėjo rašyti peticiją Oslo universitete tam, kad galėtų grąžini kūną į Meksiką, o po ilgos kovos, šiandien Pastramos palaikai yra grąžinami į jos gimtąją žemę, netoli tos vietos kur ji gimė.