Jauni žmonės: negali ar nenori rasti darbo

Lzinios.lt
Bodil.org nuotr.

Jau­nų žmo­nių ne­dar­bas Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) vir­ši­ja re­kor­dus. Ne iš­im­tis šiuo klau­si­mu ir Lie­tu­va – jau­ni­mo ne­dar­bas mū­sų ša­ly­je sie­kia 25,6 pro­cen­to.

Pra­ėju­sių me­tų rug­sė­jį apie 5,5 mln. jau­nų eu­ro­pie­čių ne­tu­rė­jo dar­bo. Lie­tu­vo­je jau­ni­mo ne­dar­bas nuo 2011-ųjų iki 2012 me­tų, Dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, ma­žė­jo spar­čiau­siai ES – nuo 33,1 iki 25,6 pro­cen­to.

Ta­čiau Sei­mo Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ju­ras Po­že­la tei­gia­mą sta­tis­ti­ką lin­kęs ver­tin­ti kri­tiš­kai, nes ji ga­li bū­ti ap­gau­lin­ga. Anot par­la­men­ta­ro, bu­vu­sio so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­tro nu­ro­dy­mu Dar­bo bir­žo­je už­si­re­gis­tra­vu­sie­ji leng­vai iš­brau­kia­mi iš są­ra­šų. „Už­ten­ka jiems ne­at­sa­ky­ti į Dar­bo bir­žos dar­buo­to­jo skam­bu­čius ar at­si­sa­ky­ti dar­bo siū­ly­mo, kad bū­tų iš­brauk­ti. Tei­gia­mus po­ky­čius ro­dan­čio­je ne­dir­ban­čių jau­nų žmo­nių sta­tis­ti­ko­je vi­siš­kai ne­at­sis­pin­di emig­ra­ci­jos ten­den­ci­ja, ku­ri tik di­dė­jo. Ki­ta ver­tus, ma­žė­jan­tį ne­dar­bą ga­li­ma pa­aiš­kin­ti eko­no­mi­kos au­gi­mu”, – LŽ sa­kė J.Po­že­la.

Po­li­ti­kas įsi­ti­ki­nęs, kad daž­niau ne­dir­ba tie jau­nuo­liai, ku­rie ne­tu­ri iš­si­la­vi­ni­mo, ar­ba jis ne­ati­tin­ka rin­kos po­rei­kių. „Ma­nau, ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šos tu­rė­tų bū­ti skir­tos tiks­lin­gam bend­ra­dar­bia­vi­mui tarp dar­bo rin­kos ir švie­ti­mo”, – tei­gė J.Po­že­la.

Pa­na­šiai LŽ tvir­ti­no ir į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos prog­ra­mos „Veik­lus jau­ni­mas” ini­ci­juo­ja­mus mo­ky­mus Ita­li­jo­je su­si­rin­kę ES vals­ty­bių jau­ni­mo at­sto­vai, spe­cia­lis­tai ir ap­ta­rę jau­nų žmo­nių ne­dar­bo prob­le­mas. Juo­lab kad skai­čiai šo­ki­ruo­ja – Eu­ros­ta­to skai­čia­vi­mais, nuo 2008-ųjų ES šok­te­lė­jęs jau­ni­mo ne­dar­bas Eu­ro­pai kiek­vie­nais me­tais kai­nuo­ja apie 150 mlrd. eu­rų. Jau­ni­mo ne­dar­bo sta­tis­ti­ka yra kur kas blo­ges­nė nei bend­ras ne­dar­bo ly­gis ES ša­ly­se. Šių me­tų ko­vą bend­ras ne­dar­bo ly­gis ES bu­vo 10,9 proc. o ne­dir­ban­čių jau­nų eu­ro­pie­čių – dvi­gu­bai di­des­nis – 22,8.

Ne­pa­reng­ti dar­bui?

Tie­sio­gi­nės per­so­na­lo pa­ieš­kos įmo­nės „J.Friis­berg & Par­tners” di­rek­to­rė Ni­jo­lė Kelp­šai­tė LŽ tei­gė, kad no­rint tin­ka­mai par­eng­ti jau­nus žmo­nes dar­bo rin­kai Lie­tu­vo­je rei­kia keis­ti švie­ti­mo sis­te­mą. „Vai­kai dar mo­kyk­lo­se tu­ri bū­ti ruo­šia­mi gy­ve­ni­mui. Jie tu­ri ži­no­ti, kad rei­kės bū­ti at­sa­kin­giems ir ko­vo­ti už sa­ve. Tai tu­ri da­ry­ti ne tik tė­vai. Į tai tu­ri bū­ti orien­tuo­ja­ma vi­sa mo­ky­mo­si sis­te­ma, mo­ky­mo­si įstai­gos, bū­si­mi darb­da­viai. Mo­kyk­los tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tos ge­rai par­eng­ti ab­sol­ven­tus rin­kai”, – sa­kė ji.

N.Kelp­šai­tė ak­cen­ta­vo ir tai, kad mo­ky­mo­si įstai­gos tu­rė­tų tir­ti ir do­mė­tis, kiek jų į gy­ve­ni­mą iš­leis­tų jau­nų žmo­nių su­si­ra­do dar­bą, ko­kio­se sri­ty­se jie dir­ba. „Mo­ky­mo­si įstai­go­se tu­rė­tu­me įdieg­ti stra­te­gi­nį mąs­ty­mą, o uni­ver­si­te­te jis tu­ri gau­ti pra­kti­nių ži­nių ir dirb­ti rei­ka­lin­gų įgū­džių. Lie­tu­vo­je šiuo klau­si­mu po tru­pu­tį ju­da­ma į prie­kį”, – aiš­ki­no per­so­na­lo spe­cia­lis­tė.

M.Laukaitytės manymu, jos bendraamžiai kartais turi nepamatuotai didelių finansinių lūkesčių.

Rei­kia keis­ti po­žiū­rį

Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te stu­di­juo­jan­čios Ag­nė Ba­ro­nai­tė ir Mar­ty­na Lau­kai­ty­tė ne­slė­pė, kad dėl to, jog ne­ran­da dar­bo, iš da­lies kal­ti ir pa­tys jau­ni žmo­nės. „Dar ne­tu­rė­da­mi pa­tir­ties mū­sų bend­raam­žiai kar­tais tu­ri ne­pa­ma­tuo­tai di­de­lių fi­nan­si­nių lū­kes­čių. Jie no­ri iš kar­to daug gau­ti, o ne po tru­pu­tį siek­ti sa­vo tiks­lų”, – LŽ tvir­ti­no M.Lau­kai­ty­tė.

Vis dėl­to abi mer­gi­nos įsi­ti­ki­nu­sios, kad mū­sų vals­ty­bė­je ap­lin­ka „ne­drau­giš­ka” jau­ni­mo at­žvil­giu. „Jau­nus žmo­nes įdar­bi­nu­siems darb­da­viams im­tos tai­ky­ti leng­va­tos. Ne­pai­sy­da­mi to, jie vis tiek sie­kė pri­im­ti pa­tir­ties tu­rin­čius dar­buo­to­jus. Ma­no­me, kad tu­rė­tų keis­tis vi­suo­me­nės po­žiū­ris į jau­ną, dirb­ti no­rin­tį žmo­gų”, – sa­kė A.Ba­ro­nai­tė.

Mū­sų ša­ly­je jau ban­dy­ta im­tis prie­mo­nių jau­ni­mo užim­tu­mui ska­tin­ti. Nuo 2010 me­tų darb­da­viams, kaip mi­nė­ta, su­teik­ta ga­li­my­bė nau­do­tis „Sod­ros” įmo­kų leng­va­ta. Už pir­mą kar­tą pa­gal dar­bo su­tar­tį įdar­bin­tą žmo­gų įmo­kos su­ma­ži­na­mos nuo 31 proc. iki 7,7 proc., taip pat bu­vo įsteig­ti vers­lu­mo ska­ti­ni­mo fon­dai, iš ku­rių leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis jau­niems žmo­nėms tei­kia­mi mi­kro­kre­di­tai.

Par­la­men­ta­ras J.Po­že­la pa­ti­ki­no, kad Lie­tu­vo­je bus sie­kia­ma įgy­ven­din­ti ir nau­ją Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos prog­ra­mą jau­ni­mo užim­tu­mui di­din­ti, va­di­na­mą­ją „Jau­ni­mo ga­ran­ti­ją” (angl. „Youth Gua­ran­tee”). „Prog­ra­ma nu­ro­do, kad per ke­tu­ris mė­ne­sius jau­nam žmo­gui tu­ri bū­ti su­tei­kia­mos ga­li­my­bės bū­ti įdar­bin­tam: lan­ky­ti kur­sus, mo­ky­tis ar­ba kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją ir t. t. Vy­riau­sy­bei iš­reiš­kė­me su­si­rū­pi­ni­mą, kad jau­ni­mo ne­dar­bo te­ma ne­ga­li lik­ti tik kal­bo­mis. Svar­bu bend­ra­dar­biau­ti su Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­ja ir vals­ty­bi­nė­mis įstai­go­mis. Mi­tas, kad vals­ty­bi­nės įstai­gos – li­go­ni­nės, po­lik­li­ni­kos, mo­kyk­los – ne­ku­ria dar­bo vie­tų”, – LŽ sa­kė J.Po­že­la.

Pri­va­lės pri­im­ti bet ko­kį siūlymą

Gal ga­lė­tu­me pa­si­mo­ky­ti ir iš Vo­kie­ti­jos, ku­rio­je jau­ni­mo ne­dar­bas, šių me­tų Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, sie­kia tik 8 proc., o bend­ras ne­dar­bas – tik 5,4 pro­cen­to? Pa­sak šiuo me­tu ne­dir­ban­čios jau­nos vo­kie­tės An­ne Hem­pel, šiuos skai­čius rei­kė­tų ver­tin­ti įta­riau. „Taip, šiuo me­tu žmo­nėms su­da­ry­tos są­ly­gos, kad be­veik kiek­vie­nas ga­lė­tų dirb­ti. Bet ne vis­kas taip gra­žu, kaip ga­li at­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio. Da­bar esu už­si­re­gis­tra­vu­si vals­ty­bi­nė­je įdar­bi­ni­mo agen­tū­ro­je. Nors bai­giau uni­ver­si­te­tą, sta­ža­vau­si už­sie­ny­je, ne kar­tą kė­liau kva­li­fi­ka­ci­ją, pri­va­lė­siu pri­im­ti bet ko­kius agen­tū­ros siū­ly­mus. Jie ga­li bū­ti net ne­rei­ka­lau­jan­tys kva­li­fi­ka­ci­jos ir ne­ati­tik­ti ma­no pro­fe­si­nių lū­kes­čių. Vis dėl­to bū­siu įpa­rei­go­ta juos pri­im­ti ar­ba pra­ra­siu vals­ty­bės par­amą”, – pa­sa­ko­jo A.Hem­pel.

Vengrės E.Kucseros teigimu, jų šalies jaunimas bando kuo ilgiau išsilaikyti universitete, tęsia studijas ir vengia įsilieti į darbo rinką.

See Also

Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai

Vengrijoje – kuo il­giau mokytis

Veng­rė Esz­ter Kuc­se­ra, šiuo me­tu dir­ban­ti ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo sri­ty­je, ne­slė­pė, kad jau­ni­mo ne­dar­bas jos tė­vy­nė­je yra di­de­lė prob­le­ma – 2012-ųjų Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, Veng­ri­jo­je jau­ni­mo ne­dar­bas sie­kė be­veik 30 pro­cen­tų. „Rem­da­ma­si sa­vo pa­tir­ti­mi ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jau­nam žmo­gui ma­no ša­ly­je su­si­ras­ti dar­bą yra la­bai su­nku. Pa­ti pa­gal Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos prog­ra­mą jau­ni­mui ku­rį lai­ką sa­va­no­ria­vau ne­vy­riau­sy­bi­nė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je Por­tu­ga­li­jo­je. Net ir tu­rė­da­ma pa­tir­ties ku­rį lai­ką bu­vau be­dar­bių gre­to­se”, – sa­kė E.Kuc­se­ra. Ji pri­dū­rė, kad Veng­ri­jos darb­da­viai daž­niau­siai ieš­ko pa­tir­ties tu­rin­čių spe­cia­lis­tų.

„Uni­ver­si­te­tus bai­gę stu­den­tai ne­ran­da lais­vų dar­bo vie­tų, nes po­pu­lia­rių pro­fe­si­jų – eko­no­mis­to, tei­si­nin­ko ar mo­ky­to­jo – dar­bo rin­ko­je už­ten­ka. Ki­ta ver­tus, nau­jų dar­bo vie­tų jau­niems žmo­nėms su­ku­ria­ma vis dau­giau, bet… ma­no kar­ta tam dar ne­pa­si­ren­gu­si. Ma­no bend­raam­žiai Veng­ri­jo­je daž­nai ne­su­ge­ba su­si­do­ro­ti su pri­ėmi­mo į nau­ją dar­bo vie­tą pro­ce­su. Jie ban­do kuo il­giau iš­si­lai­ky­ti uni­ver­si­te­te – tę­sia stu­di­jas ir ven­gia „at­ėji­mo” į dar­bo rin­ką”, – tvir­ti­no E.Kuc­se­ra.

At­ei­tis – nuo­sa­vas vers­las

Ita­li­jos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos TDM 2000 pre­zi­den­tas Gian­lu­ca Mas­si­mi­lia­no Fron­gia pri­mi­nė, kad tarp 2014-2020 me­tų ES pri­ori­te­tų yra jau­ni­mo ne­dar­bo ma­ži­ni­mas, ir pa­brė­žė, jog ir nuo pa­čių jau­nuo­lių pri­klau­so, ar jiems pa­vyks su­si­ras­ti dar­bą. Jo tei­gi­mu, jau­niems žmo­nėms iš­si­kaps­ty­ti iš ne­dar­bo pa­dė­tų ir nau­jų ar ino­va­ty­vių vers­lų kū­ri­mas.

Bū­tent taip ir ke­ti­na pa­sielg­ti jau­na ki­ne­zi­te­ra­peu­tė Kris­ti Ne­eme iš Es­ti­jos. Mer­gi­na pla­nuo­ja ati­da­ry­ti sa­vo ka­bi­ne­tą. Nors jos ša­ly­je jau­ni­mo ne­dar­bas sie­kia 20 proc., ji nu­si­tei­ku­si op­ti­mis­tiš­kai. „Aš ir dau­ge­lis ma­no drau­gų dir­ba­me. Ta­čiau ma­tau, kad jau­nuo­liai, tu­rin­tys men­kes­nį iš­si­la­vi­ni­mą ir ne­tu­rin­tys pa­tir­ties, su­nkiai ran­da dar­bą. Tad dau­gu­ma emig­ruo­ja į Suo­mi­ją, Nor­ve­gi­ją, Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę, Ai­ri­ją, Vo­kie­ti­ją ir Aus­tra­li­ją. Ta­čiau yra da­lis to­kių, ku­rie gy­ve­na iš vals­ty­bės par­amos bei tė­vų ki­še­nės”, – ne­slė­pė K.Ne­eme.

Ji ma­no, kad efek­ty­viau­sias prob­le­mos spren­di­mas – su­teik­ti ga­li­my­bę jau­niems žmo­nėms įgy­ti pro­fe­si­nės pa­tir­ties. „Kom­pa­ni­jos ar įstai­gos tu­rė­tų su­teik­ti pro­gą jau­niems žmo­nėms jo­se pa­dir­bė­ti kad ir ne­mo­ka­mai. O įgi­ję pa­tir­ties jau­nuo­liai leng­viau ras­tų dar­bą”, – LŽ sa­kė Kris­ti.