Ekologijos propaganda dažnai pasiekia kone beprotybės laipsnį. Neišmeskime to, nedarykime to, nenaudokime to. Tačiau, norint tapti bent šiek tiek draugišku gamtai (tuo pačiu ir sau), beprotybės ribą pasiekti nebūtina.

Užtenka tik šiek tiek pasistengti ir truputį pakoreguoti savo kasdieninį gyvenimą. Kardinalumą palikime nuošalyje.

Absoliučiai ekologiško pasaulio idėja yra utopija, ji turbūt niekada nebus įgyvendinta, tačiau kiekvienas gali bent truputį pasistengti vardan to. Ir visuomet reikia pradėti nuo savęs.

Kasdieniniai veiksniai

Visų pirma, turėtume pagalvoti ką ir kur išmetame. Tiesa, Lietuvoje gal ir nėra sukurta idealių sąlygų atliekų rūšiavimui, tačiau galima pasinaudoti bent tuo, ką turime. O turime žalius, geltonus ir mėlynus konteinerius plastmasei, stiklui ir popieriui, tad bent šias tris atliekų rūšis išmeskime ten, kur joms ir pridera. Perdirbtos jos ne tik atgims visiškai naujais daiktais, bet tuo pačiu sumažins į gamtą patenkančių atliekų kiekį.

Kiekvienam derėtų pasvarstyti, kiek nusiperkamo maisto iš tiesų suvartojame, o kiek sugedusio keliauja į šiukšlių dėžę. Apgalvokime kiekvieną savo pirkinį. Grandioziniai ir ne visada tiksliai apgalvoti savaitiniai apsipirkimai tai nejučia skatina. Juk nesunku į parduotuvę nukeliauti dažniau ir įsigyti tik tai, ko tuo metu tikrai reikia. Aišku, jeigu tik yra tokia galimybė.

Nepasitikite neva ekologiškomis daržovėmis, esančiomis parduotuvėje ar turguje? Tuomet užsiauginkite savo. Tokiu atveju net nebūtina turėti sodą ar daržą. Minimaliems poreikiams visiškai pakaks keleto ekologiškai prižiūrimų pomidorų sodinukų vazonėliuose balkone ar tiesiog ant palangės.

Vanduo, elektra ir šiluma – ne begaliniai resursai

Deramai naudokite šilumos šaltinius. Nesandarūs langai „išpučia“ pinigus iš piniginės. Šiluma „degina“ ir medžius, taip naikinant miškus – pagrindinį deguonies šaltinį. Savaime aišku, jog sėdėti žiemą nešildomuose namuose – ne išeitis, tačiau kiekvienas turėtų pamąstyti, kaip jis naudoja šilumos resursus.

Nepalikite įjungtų nenaudojamų buitinių elektros prietaisų ar šviestuvų. Netgi į elektros tinklą įjungtas mobilaus telefono pakrovėjas (jeigu telefonas tuo metu ir nekraunamas) eikvoja elektros energiją, kuri irgi neatsiranda iš niekur.

Taupykime vandens resursus. Atrodo, litras šen ar ten nieko nekeičia, tačiau jeigu kiekvieną tą litrą „šen ar ten“ padauginsime iš žemėje gyvenančių žmonių skaičiaus, situacija staiga tampa daugiau nei verčianti susimąstyti.

Vardan kitų ar vardan savęs?

Kiekvienas panaudotas popieriaus lapas yra dalelė nukirsto medžio. Kiekvienas nukirstas medis – dalis iškirsto ištiso miško. Iškirsti miškai lygu atimtam deguoniui. O viskas prasidėjo nuo tokios smulkmenos kaip vienas popieriaus lapas... Visiškai atsisakyti popieriaus vardan ekologijos būtų dar viena beprotybė, tačiau pagalvoti, ar iš tiesų mums reikia popieriaus tiek daug, kiek naudojame, yra visiškai nesunku.

Kosmetikos ir higienos priemonių atsisakyti taip pat neįmanoma, tačiau visada galima rinktis ekologiškas alternatyvas, kurios pagaminti naudotos natūralios medžiagos. Svarbiausia – neatlikti bandymai su gyvūnais.

Kita didmiesčio „rykštė“ – oro tarša transporto išmetamosiomis dujomis. Žinoma, ilgesnėms kelionėms ar esant blogam orui, automobilis tampa nepamainoma priemone, tačiau mieste ir esant geroms oro sąlygoms iš taško A į tašką B galima puikiai nukeliauti dviračiu ar tiesiog pėsčiomis. Kita vertus, visuomeninis transportas taip pat visuomet pasiruošęs pagelbėti.

Taigi ekologiško pasaulio tikrai nesukursime, tačiau galime bent truputį pasistengti vardan to. O visų pirma – vardan savęs.

Aurimas Minsevičius