Eglė Kirliauskaitė
Laikas.lt
9 metai, 130 spektaklių, 40 tūkstančių žiūrovų – tokia Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ matematika. Jau rugsėjo 26-ąją šie skaičiai gerokai šoktels į viršų, nes tądien startuos jau 10-oji šio festivalio programa, šiandien organizatorių pristatyta „Lietuvos rusų dramos teatre“.
„Mažu pokštu norėjome leisti pajusti, kaip jaučiasi aktoriai, užlipę į sceną. Teatras visų pirma yra žiūrovas, nes be jūsų visų, kurie ėjo į spektaklius, to nebūtų įmanoma tęsti“, – neeilinės spaudos konferencijos metu, kuomet žurnalistams buvo skirta scena, o organizatoriams – žiūrovų kėdės, kalbėjo „Sirenų“ meno vadovė Audra Žukaitytė.
Pasak festivalio organizatorių, šių metų programoje didžiausias dėmesys bus skirtas naujoms klasikinių kūrinių interpretacijoms, naujam požiūriui į istorinius tekstus, nenutolstant nuo šiandieninių aktualijų.
„Nenorime būti neįdomūs, hermetiški, bandome griauti sienas, praplėsti teatro ribas, nes mums įdomu, kas dedasi visuomenėje, kas vyksta už pačio teatro ribų. Šiemet atsigęžėme į klasiką, tačiau į klasiką ne įprastu jos suvokimu, o pagal „Sirenas“, – pasakojo A. Žukaitytė.
Šiemet lietuviškoje programoje bus parodyta 11 spektaklių, tarp jų – net trys premjeros: Oskaro Koršunovo unikali ir intymi „Žuvėdra“, Yannos Ross spektaklis apie holokaustą „Mūsų klasė“ bei Euripido kūrinių įkvėptas Konstantino Bogomolovo darbas „Mano tėvas – Agamemnonas“. Žiūrovai taip pat galės išvysti teatro grandų Eimunto Nekrošiaus, Gintaro Varno, Jono Vaitkaus darbų, taip pat jaunosios kartos atstovų – Vido Bareikio ir Pauliaus Ignatavičiaus – kūrybą. Nors dažniausiai festivalyje buvo orientuojamasi į griežtai draminį žanrą, šįkart išvysime ir Rugilės Barzdžiukaitės operą „Geros dienos!”.
Festivalio lietuviškos programos koordinatorė Aušra Simanavičiūtė pasidžiaugė, kad jubiliejinės „Sirenos“ jau sulaukė didelio užsienio svečių susidomėjimo – šiuo metu latvių, rusų, baltarusių, prancuzų, britų, norinčių susipažinti su lietuviškos teatro scenos darbais, yra dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.
Be visų minėtų mūsų šalyje kurtų spektaklių, festivalio užsienio programoje darbus pristatys ir penkios trupės iš Norvegijos, Gruzijos, Italijos, Latvijos ir Didžiosios Britanijos. „Sirenos“ prasidės Oslo nacionaliniame dramos teatre Oskaro Koršunovo režisuotu ambicingu „Peru Giuntu“ pagal Henriko Ibseno pjesę, į kurį bilietų Lietuvoje neliko jau pirmąją prekybos savaitę. Kaip spaudos konferencijos metu sakė festivalio direktorius Martynas Budraitis, norvegai netgi juokauja, kad savo Perą Giuntą matė visur, bet cirke, į kurį jį perkėlė lietuvių kūrėjas – dar tikrai ne.
Teatro mėgėjų „Sirenose“ taip pat lauks gruzino Davido Doiašvilio moderni Williamo Shakespeare’o tragedijos „Makbetas“ versija, latvių režisieriaus Valterio Sylio darbas „Legionierius”, italės Emmos Dante spektaklis-koncertas „Medėjos link“. Festivalį vainikuos jau trečią kartą jame viešėsiantys britai „The Tiger Lillies“, publikai pristatysiantys koncertą bei spektaklį pagal anglų poeto klasiko Samuelio Tayloro Coleridge’o poemą „Eilės apie seną jūreivį”.
Pristatydamas dešimtąjį festivalį, vienas iš jo „tėvų“ O. Koršunovas buvo linkęs prisiminti pačią gyvavimo pradžią: „Idėja gimė dar anksčiau, prieš kokius 15-ka metų. Važinėjome po užsienio festivalius, matėmė jų koncepcijas, idėjas. Tuo pačiu Lietuvoje labai ryškiai atėjo ir naujoji karta. Ilgainiui bendradarbiaujant su kūrėjais, pasirodė, kad viskas įmanoma ir Lietuvoje. Žinoma, neturėjome tiek daug organizacinės patirties, tačiau pasitikėjimo savimi tikrai netrūko. Pakalbėjome su Martynu ir sakome: „Darom!”.
Vienas talentingiausių Lietuvos režisierių pripažino, jog per savo gyvavimo metus festivalis keitėsi ir kartu su kitais judėjimais bei reiškiniais keitė lietuviško teatro veidą, nes, prieš gimstant „Sirenoms“, ši meno rūšis mūsų šalyje, vaizdžiai tariant, virė savose sultyse, o metaforos gožė metaforas.
„Buvo 10 metų intensyvaus darbo, 1000 nuotykių per dieną. Šiais laikais teatras tiesiog negali egzistuoti be festivalių, todėl labai džiaugiuosi, kad tai vyksta“, – reziumovo O. Koršunovas. Ką gi, su nekantrumu laukiame šiųmetinio sireniško teatro nuotykio.