Nuobodžiaujate? Įkurkite savo valstybę! Tą jau padarė britų majoras Paddy Roy Bates, buvusią jūrų laivyno platformą pavadinęs kunigaikštyste, o save – kunigaikščiu.
Mažytė Sylendo (angl. Sealand) pseudovalstybė, įsikūrusi ant buvusios britų karinio jūrų laivyno platformos Šiaurės jūroje, visai šalia Didžiosios Britanijos, stebina savo audringa istorija. Per daugiau kaip 40 metų, Sylendas matė pakankamai spalvingų įvykių.
Pateko į rekordų knygą
Sylendo oficialiai nepripažino jokia kita valstybė, tad jis nevadintinas suverenia valstybe. Nepaisant to, jis neįeina į niekieno kito jurisdikciją, įskaitant ir kaimynus britus. 1967 m. ant šios 550 kv. metrų plotą užimančios platformos įsikūrė buvęs britų majoras Paddy Roy Bates ir pasiskelbė esąs Sylendo kunigaikštis Roy‘us. Panašiais karališkais titulais jis apdovanojo ir savo giminaičius. Nuo to laiko Sylendo kunigaikštystė turi savas monetas, pasus, pašto ženklus, himną, vėliavą, konstituciją. Guinesso rekordų knygoje Sylendas vadinamas mažiausia teritorija, siekiančia atskiros tautos statuso.
Sylendo tinklalapyje primenama jo patogi geografinė padėtis – netolimoje kaimynystėje yra Belgija, Prancūzija, Olandija, Vokietija. Nekukliai, švelniai tariant, nuskamba ir pareiškimas, neva šioje vietovėje yra pramoninė bei finansinė Europos Sąjungos širdis – juk čia gyventojai geriausiu atveju skaičiuojami dešimtimis. Tačiau Bates dėl to nesuka galvos; Sylendą ištiko jau ne vienas sukrėtimas, menantis suverenių valstybių problemas.
Pagrobimas, karas ir išdavystė
1978-aisiais, Roy Bates trumpam išvykus į D. Britaniją, Sylendą užėmė olandų bei vokiečių verslininkai ir pagrobė kunigaikščio sūnų Michaelą… Taigi, „šalyje“ prasidėjo karas! Netrukus Roy sugrįžo ir sėkmingai susigrąžino valdžią, padedamas minios savų „kareivių“. Užpuolikai tapo karo belaisviais, o Olandijos bei Vokietijos vyriausybės rimtai susirūpino ir prašė juos paleisti. Iš pradžių kreiptasi į D. Britaniją, tačiau ši priminė, kad Sylendas yra tarptautiniuose vandenyse ir jos jurisdikcijai nepriklauso.
Tuomet derėtis dėl šioje keistoje vietovėje įkalintų piliečių į Sylendą buvo nusiųstas vokiečių diplomatas – neįtikėtinas atvejis oficialiai neegzistuojančiai valstybei; Roy tai laiko Sylendo kaip valstybės de facto pripažinimu. Remdamasis Ženevos konvencija, Roy pirmiausia paleido olandus, kadangi karas buvo pasibaigęs. Vokietis, tuo tarpu, turėjo Sylendo pilietybę, todėl buvo apkaltintas išdavyste ir nelaisvėje laikytas kiek ilgiau.
Vilioja interneto verslininkus
Kariauti su įsibrovėliais bei patikimai apsaugoti šią tvirtovę išties verta. Kunigaikštystė yra laisvosios prekybos zonoje, kur negalioja jokie muito mokesčiai ar kiti apribojimai. Tačiau labiausiai Sylendas patraukia internetinio verslo perspektyvomis. Čia įsikūrus internetinei kompanijai, jos veiklai negalėtų būti taikomi dažnai griežti, veiklą kaustantys kitų valstybių įstatymai.
Sylendas, kaip minėta, turi savą Konstituciją bei įstatymus, tačiau jie apriboja tik pačius smarkiausius prasižengėlius – vaikų pornografija, narkotikų platinimas, spam‘as ir panaši veikla čia taip pat uždrausta. Tačiau visais kitais atžvilgiais tai puikios sąlygos išvengti akylų vyriausybės šnipų akių ir daryti su savo verslu ką tik nori, nusispjovus į visą pasaulį.
2000 m. „valstybėje“ įsikūrė interneto kompanija HavenCo, siūliusi įvairias paslaugas ir leidusi klientams naudotis jų serveriais laisviau nei paprastai. Kompanijos įkūrėjo Ryan Lackey teigimu, žmonėms jie leido šiek tiek paišdykauti, tačiau iki tam tikros ribos, siekiant išvengti tarptautinio pasipiktinimo. 2008-aisiais HavenCo nutraukė savo veiklą. Be HavenCo, čia dar įsikurti norėjo ir žymus interneto piratų tinklapis „The Pirate Bay“, tačiau Sylendas jų pasiūlymu nesusidomėjo.
Kuriamas kino filmas
Žiniasklaidoje neretai šmėžuodavęs kurioziškas šios kunigaikštystės atvejis sudomino ir kino kūrėjus – jau kurį laiką skelbiama, jog šįmet turėtų pasirodyti filmas apie Sylendą. Jį režisuoti turėtų Mike Newell („Haris Poteris ir ugnies taurė“, „Meilė choleros metu“).
Negausūs kunigaikštystės gyventojai, tuo tarpu, dabar gyvena tyliai ir nebeatkreipia į save dėmesio. 2007-aisiais buvo pasirodžiusi informacija, jog „sala“ parduodama, mat jau senyvo amžiaus sulaukęs Roy pavargo nuo atsakomybės (visgi, kunigaikščiu būti ne juokas), tačiau apie galimus pirkėjus nebuvo pranešta. Jei susidomėjote, tektų sukrapštyti apie 750 mln. svarų.
Nors oficialaus pripažinimo Sylendas dar nesulaukė, jo dėka pamatėme, kad vieno žmogaus užsispyrimas ir didelis noras gali išties daug. Mes, gi, taip pat šį bei tą žinome apie „savadarbes“ valstybes – užtenka tik apsilankyti Užupio respublikoje.
Parengė Martynas Gedvila
Nuotr. iš Sylendo „Facebook“ tinklapio
