Laikas.lt
Lietuvos hiphopo čempionas Julijus Nosovas šokį atrado dar vaikystėje. Bėgant metams pomėgio neapleido, o visai neseniai atidaręs savo studiją, šokti moko ir kitus. Geros nuotaikos ir šypsenos nestokojantis vaikinas pasakoja apie pasiekimus ir jaunuosius talentus bei tvirtina, jog hiphopo subkultūra Lietuvoje vis dar populiari.
Semtis įkvėpimo – visur ir visada
Šokiais Julijus užsikrėtė vos dvylikos. Susižavėjęs tuo metu itin populiariu breiku, ko gero, nė neįtarė, jog vėliau šis užsiėmimas taps svarbia gyvenimo dalimi. „Šiuo metu šokis yra mano laisvė, saviraiška, pagrindinė veikla. Jis suteikia galimybę susipažinti su įvairiais žmonėmis, – sako vaikinas, o paklaustas apie idealus, netuščiažodžiauja. – „Visiems sakau ir pats vadovaujuosi principu – semkis patirties ir įkvėpimo iš visur ir visada.“
Tris kartus iškovojęs aukso medalį Lietuvos hiphopo čempionate vyrų solo kategorijoje Julijus tvirtina, jog kiekvienam norisi būti pripažintu: „Menininkui įvertinimas yra labai reikšminga. Ir nesvarbu, ar tai medalis, taurė, ar tiesiog „Facebook’o“ like‘ai, svarbu, būti pastebėtam.“
Profesionaliu šokių centru virtęs hobis
Ilgą laiką dirbęs įvairiose studijose Julijus panoro pokyčių. Prieš dvejus metus subūręs profesionalių mokytojų komandą, Kaune įkūrė savo šokių centrą „In*Beat“.
Pasak jo, studijos tikslas – tapti profesionaliausiu ir dinamiškiausiu šokių centru Lietuvoje. „Siekiame užmegzti ryšius su įvairiomis organizacijomis visame pasaulyje bei suteikti galimybę šokėjams atskleisti save ne tik Lietuvos, bet ir užsienio projektuose. Norime teikti aukščiausio lygio šokių pamokas atsižvelgiant į savo mokinių poreikius ir lūkesčius. Kuriame atvirą talentus ir lyderius atskleidžiančią aplinką bei pozityviai mąstančią šokėjų bendruomenę“, – pasakoja Julijus.
Jaunasis pedagogas teigia, jog vien kūno lavinimu centre neapsiribojama – mokantis šokti čia taip pat ugdoma kūrybiška, atvira ir aktyvi asmenybė. Ir nors viskas preciziškai suplanuota bei apskaičiuota, rūstumu ir griežtumu čia nekvepia, atvirkščiai – mokoma ir mokomasi su šypsena, nes tik taip dirbant, pasak Julijaus, galimas pasisekimas.
Į darbą – su šypsena
Julijus, šokio paslapčių mokantis ir pačius mažiausius, darbu nesiskundžia: „Darbas su vaikais žavi. Į šokių pamokas visuomet einu su šypsena, nes žinau, jog su jais liūdna nebus. Žinoma, jie dar jauni, ne visada pavyksta atkartoti žingsnelius, todėl gilinamės į hiphopo šokį pamažu, neskubame.“ Jo teigimu, šokių pamokos gali būti tik laisvalaikis ir atsipalaidavimas, bet gali būti ir daug darbo dėl gerų rezultatų.