Nauji radiniai, naujos teorijos ir genetiniai atradimai radikaliai keičia supratimą apie pirmuosius amerikiečius. Ką slepia iki šiol neatskleista žmonių apsigyvenimo Amerikoje paslaptis ir tai, kaip atrodė ir kokie buvo pirmieji amerikiečiai, pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.
Apytiksliai prieš 12–13 tūkst. metų Jukatano pusiasalio urve žuvusios nelaimingos paauglės veidas yra vienas pirmųjų amerikiečių atvaizdų. Jos nelaimė tapo mokslo sėkme. 2007 m. meksikiečių narų grupė aptiko įspūdingą radinį – didžiulį apsemtą urvą, kurį pavadino Hoyo Negro, arba juodąja bedugne. Netikėčiausia tai, kad jo dugne narai išvydo daugybę priešistorinių kaulų, tarp kurių buvo ir beveik nesuirę jaunos moters, kurią jie pavadino Naja, griaučiai.
.jpg)
Mažiausia 26 ledynmečio gyvūnų, kaip ir į dramblį panašaus gomfoterijo, kaulai pabiro užsemto Hoyo Negro urvo, kuriame narai rado Najos palaikus, dugne. Trumpo Najos gyvenimo laikotarpiu urvas daugiausia būdavo sausas. Greičiausiai ji mirė klaidžiodama tamsiais urvo koridoriais.
.jpg)
Laikoma apversta, kad neiškristų dantys, Meksikoje po vandeniu esančiame urve rasta jaunos moters kaukolė tapo pirmųjų Naujojo Pasaulio gyventojų veidu.
Tai buvo seniausi pakankamai sveiki griaučiai, pagal kuriuos buvo galima atkurti veidą. Genetikos specialistams net pavyko paimti DNR mėginį. Iš atkurtų veido bruožų matyti, kad pirmieji amerikiečiai nebuvo labai panašūs į vėliau gyvenusius vietinius gyventojus, nors genetiniai įrodymai patvirtina, kad jie turi bendrą protėvį.
„Akivaizdu, kad pirmieji amerikiečiai nebuvo miela kompanija. Patyrinėję išlikusius paleoamerikiečių palaikus, sužinotume, kad daugiau nei pusė vyrų turėjo smurtinių sužalojimų, o keturi iš dešimties – kaukolės lūžių. Tai nėra sužeidimai, gauti nelaimingų atsitikimų medžioklėje metu, be to, nepamatytume akivaizdžių karo sužalojimų požymių. Todėl tampa aišku, kad šie vyrai dažnai ir įnirtingai kovėsi tarpusavyje. Moterys tokių sužeidimų neturi, tačiau jos daug smulkesnės nei vyrai – pastebimi prastos mitybos ir smurto artimoje aplinkoje požymiai“, – teigiama „National Geographic Lietuva“ publikuojamame straipsnyje.
Vieno iš tyrėjų grupės vadovų įsitikinimu, būtent dėl šių priežasčių ankstyviausių amerikiečių veido bruožai stipriai skiriasi nuo vėlesnių vietinių Amerikos gyventojų. Tai buvo pavojų nevengę pirmeiviai – stipriausi vyrai pasiimdavo grobį ir laimėdavo kovą dėl moterų. Todėl vyravo ne vėlesnėse populiacijose paplitę švelnesni ir civilizuotesni, bet tvirto jų būdo ir išvaizdos bruožai.
„Najos veido bruožai būdingi ankstyviesiems amerikiečiams, o genetiniai požymiai panašus į šiuolaikinių vietinių Amerikos gyventojų. Tai rodo, kad dvi populiacijos skiriasi ne dėl to, kad, kaip tvirtina keletas antropologų, ankstyviausius gyventojus išstūmė vėlesnės iš Azijos migruojančių žmonių grupės. Jų išvaizda skiriasi todėl, kad čia atvykę pirmieji amerikiečiai evoliucionavo“, – reziumuojama straipsnyje.
.jpg)
Kaulus atradę narai šią jauną moterį pavadino Naja. Iš atkurtų veido bruožų matyti, kad pirmieji amerikiečiai nebuvo labai panašūs į vėliau gyvenusius vietinius gyventojus, nors genetiniai įrodymai patvirtina, kad jie turi bendrą protėvį.