Egzotinių gyvūnų parodoje prekybos ir pramogų centre „Ozas“ lankytojams septyniuose, pagal žemynus suskirstytuose parodos moduliuose pristatomi gyvatės ir bestuburiai iš viso pasaulio.

Parodoje iš viso eksponuojami 111 gyvūnų, kurių net pusė yra saugomos ir beišnykstančios rūšys. Iki lapkričio 7 dienos vyksianti paroda – pirmoji tokio dydžio ir įvairovės šių rūšių gyvūnų paroda Lietuvoje.

Gyvatės

Pirmą kartą gyvatės buvo sutiktos prieš 100–150 milijonų metų ankstyvuoju kreidos periodu. Šiandien jų egzistuoja beveik 3000 įvairių rūšių, išsivysčiusių per milijonus metų ir galbūt kilusių iš vienos vienintelės driežų grupės. Šioje parodoje galima pamatyti 4 šeimų (pasaulyje žinoma 12) gyvates: 5 rūšių smauglines, 15 rūšių žaltines, 11 rūšių angių ir 1 rūšies aspidų iš Afrikos, Azijos, Amerikos ir Europos. Toliau pateikiami kelių įdomiausių parodoje eksponuojamų gyvačių aprašymai.

Afrika

Karališkasis pitonas (Python regius). Vienas populiariausių nelaisvėje auginamų pitonų, nes turi grąžų raštą ir auga iki 1,5 metrų. Turi specifinę savigynos savybę: paimtas į rankas susisuka į kamuolį ir stengiasi viduje laikyti galvą. Yra užfiksuota, kad vienam jų priklauso ilgaamžiškumo rekordas – viename zoologijos sode karališkasis pitonas išgyveno 50 metų, nors paprastai ilgaamžiškiausios gyvačių rūšys gyvena iki 30 metų. Pasaulyje yra nemažai fermų, kurios užsiima karališkųjų pitonų veisimu. Šiuo metu išveista labai daug įvairių spalvinių šios rūšies gyvačių variacijų, kai kurios jų labai brangios.

Afrikos margė (Bitis arietans). Tai daugiausiai žalos padaranti Afrikos gyvatė. Ji gyvena labai didelėje šio žemyno dalyje ir neaptinkama tik pačiose karščiausiose dykumų kopose ir džiunglėse Vakarų Afrikoje. Pasitaiko jų ir Saudo Arabijoje. Šios gyvatės turi puikų slepiamąjį raštą, dėl kurio yra sunkiai pastebimos; yra gana nejudrios, grobio ieško tykodamos, todėl ant jų lengva užminti. Užauga labai masyvios, yra gana ilgos, turi atitinkamai didelę galvą, ilgą nuodingą dantį ir talpią nuodų liauką, kurioje sukaupia nuo 100 iki 350 mg nuodų. 100 mg šių nuodų dozė per parą gali nužudyti suaugusį vidutinio svorio žmogų. Jeigu Afrikos margė kerta, ilgi dantys sminga į gilesnius audinius, iš kurių pašalinti nuodus iščiulpiant nepaprastai sudėtinga. Jos baisiai piktos, išgąsdintos visada šnypščia ir atakuoja. Atakos judesys yra antras pagal greitumą gyvačių pasaulyje – 1/3 s. Greičiau už Afrikos margę kerta tik Efa (Echis carinata) – 1/6 s. Margės yra gyvagimdės ir veda nepaprastai daug – apie 40, bet gali būti ir 80 – nemažų, 12–16 cm ilgio jauniklių.

Afrikos naminė gyvatė (Boadeon (Lamprophis) fuliginosus). Tai vienspalvis, rudas, naktinis žaltys. Akys vertikaliais vyzdžiais, dienomis miega pasislėpęs, todėl Lietuvoje jo pamatyti beveik neįmanoma. Gali būti aptinkamas ir žmonių gyvenamojoje aplinkoje, kur gaudo graužikus.

Gabono angis (Bitis gabonica rhinoceros). Tai pati masyviausia pasaulio angis, sverianti apie 9 kg ir turinti pačias didžiausias nuodingas liaukas ir ilgiausius nuodinguosius dantis. Nėra tokia agresyvi kaip šnypščioji angis – Afrikos margė (Bitis arietans). Gyvena džiunglėse ir savanose vakarinėje Afrikos dalyje. Žalos daug nedaro, nebent atsitiktinai užminta. Savo biotope ji yra aukščiausioje mitybos grandinės viršūnėje ir neturi jas medžiojančių priešų.

Kiaušinėdis žaltys (Dasypeltis Scabra). Roplys, išskirtinis dėl savo savybės ėsti tik kiaušinius. Nasrai jo yra be dantų arba beveik be dantų. Lietuvoje šios rūšies gyvatės niekas neturi ir galimybių jį pamatyti mažai.

Europa

Pasaginis žaltys (Hemmorois hipocrepis). Nedidelis pilkas žalčiukas. Jo genties vardu yra pavadinta šeima Colubridae (žalčiai), į kurią patenka daugiausiai pasaulio gyvačių rūšių.

Ilganosė angis (Vipera ammodytes) turi specifinę raginę snukio ataugą ir iš Europinių angių yra didžiausia ir pavojingiausia.

Pietryčių Azija

Margasis pitonas (Python curtus). Lyginant su kitais pitonais, jo odos raštas vienas gražiausių. Labai populiarus egzotinis gyvūnas, tačiau gana agresyvus. Auga nedidelis, iki 2 metrų. Labai brangus, todėl tarp Lietuvos gyvačių augintojų – labai retas egzempliorius.

Mangrinė boiga (Boiga dendrophila). Labai piktas ir agresyvus žaltys. Gyvena mangriniuose miškuose. Yra silpnai nuodingas, nuodus suleidžia per galinius dantis.

Taivano laibauodegė (Orthriophis (Elaphe) taeniura friesei). Pats ilgiausias Colubridae (žalčių) atstovas pasaulyje, užaugantis iki 2,5 metrų. Tai viena populiariausių namuose auginamų gyvačių. Dažnai laikoma bei veisiama ir mūsų šalyje.

Puošnioji medžių gyvatė (Chrysopelea ornata). Geriau žinomas kaip skrajūnžaltis. Lietuvoje neauginamas, nors pasaulyje nėra retenybė. Tai labai neįprasta rūšis: pasižymi tuo, kad kaip voverė skraiduolė gali išplėsti šonkaulius ir sklandyti nuo medžio ant medžio iki 100 metrų atstumu arba nusileisti ant žemės.

Baltalūpė kufija (Cryptelytrops (Trimeresurus) albolabris). Medžiuose gyvenanti duobagalvė angis. Labai graži, viena populiariausių auginamų nuodingų gyvačių. Ryškiai žalios spalvos, akys geltonos, uodegos galas rausvas.

Kinija ir Indostano pusiasalis

Kinijos angis (Deinagkistrodon acutus). Mirtinai nuodinga duobagalvė angis. Kūnas 70–120 cm ilgio, pilkas ar raudonai rudas su nugarinėje pusėje esančiu rudu ar raudonu trikampišku raštu. Lietuvoje pamatyti neįmanoma.

Indiškoji kobra (Naja naja). Populiariausia ir geriausiai žinoma kobra. Būtent ši rūšis naudojama „kobrų šokiams“ Indijoje. Yra kurčia, bet reaguoja į judesį ir vibraciją. Lietuvoje šios rūšies kobros nėra galimybės pamatyti.

Ceilono tigrinis pitonas (Python molurus pimbura). Kilęs iš Šri Lankos. Labai dažnai auginamas nelaisvėje. Auga labai didelis – kartais siekia iki 6 metrų. Gali ėsti antilopes, šernus, elnius ir panašiai. Kiaušinius saugo apsukdamas savo kūnu, o sutraukdamas raumenis bei taip pakeldamas kūno temperatūrą juos šildo.

Šiaurės Amerika

Rytų deimantinė barškuolė (Crotalus adamanteus). Didžiausio svorio, bet ne ilgiausia barškuolė. Nuodinga. Turi gerai išvystytą termolokaciją, unikalų organą barškutį. Medžiodamos nesistengia aukos sutverti ir laikyti nasruose kaip kitos gyvatės – tiesiog įkerta ir atsitraukia. Aukai nugaišus, barškuolė suseka ją pagal paliktą kvapų pėdsaką. Taip šios rūšies gyvatės išvengia sužeidimų nuo besipriešinančio grobio.

Didžioji gyvatė (Pituophis catenifer sayi). Labiau žinoma kitu pavadinimu – jautinė gyvatė. Gražus didelis žaltys, dažnai auginamas ir nelaisvėje, tačiau ne Lietuvoje.

Kalifornijos karališkoji gyvatė (Lampropeltis getula californiae). Labai populiari nelaisvėje auginama gyvatė, mėgstanti medžioti kitas gyvates.

Kukurūzinis žaltys (Pantherophis guttatus). Pati populiariausia iš nelaisvėje auginamų gyvačių, daug kas turi ir veisia Lietuvoje. Išsiskiria labai gražiu odos raštu. Nei per didelis, nei per mažas – 1,20 metro ilgio. Neagresyvus, nelepus, todėl jį auginti gali ir vaikai.

Pietų Amerika

Ilganosė gyvatė (Phylodrias). Gražios žalios spalvos šiek tiek nuodinga gyvatė, išsiskirianti specifine snukio forma.

Urako barškuolė (Crotalus vegrandis) – dažniausias Pietų Amerikos barškuolės (Crotalus durissus) porūšis, randamas tik Venesueloje.

Geltonoji (Paragvajaus) anakonda. Dažniausiai užauga nuo 3 iki 5 metrų ilgio. Kūnas geltonas su juodom dėmėm. Aptinkama Paragvajuje, Bolivijos pietuose, Argentinos šiaurėje, Brazilijos pietuose. Gyvena upių užutekiuose, į sausumą iššliaužia pasišildyti saulėje. Maitinasi žuvimi, amfibijomis, graužikais, vandens paukščiais. Jaunikliai maitinasi paukščiais ir mailiumi. Tokią gyvatę namuose augino prof. Ričardas Kazlauskas.

Brazilijos vandens žaltys (Hydrodynastes gigas) arba netikroji vandens kobra. Išskirtinė gyvatė, turinti savybę išplėsti „kapišoną“ gąsdinimui. Kiti žalčiai to negali atlikti. Ryja viską: žuvis, varles, paukščius, graužikus, kitas gyvates. Kaip ir Kalifornijos karališka gyvatė gali būti kanibalas. Užauga gana nemažos ir per kartą gali sudorot net 8 dideles varles.

Meksikinis skydasnukis (Agkistrodon bilineatus). Yra nykstanti rūšis – auginami tik nelaisvėje išveisti. Lietuvoje galimybės pamatyti nėra. Turi savitą gąsdinimo būdą: susisuka, o pražiotą galvą laiko viduryje. Skydasnukiai dar vadinami mokasinais, nes snukis primena šio bato formą.

Bestuburiai

Parodoje prekybos ir pramogų centre „Oze“ eksponuojama daugiau nei keturiasdešimt bestuburių – vorų ir skorpionų. Toliau pateikiami kelių įdomiausių bestuburių aprašymai.

Raudonkojis paukštėda (Avicularia) išsiskiria iš kitų parodoje demonstruojamų vorų, nes yra medžių voras. Gana greitas, smulkus. Laisvai laipioja slidžiais paviršiais, taip pat ir stiklu.

Brachypelmos gana įprasti vorai – paukštėdos, gana taikūs. Raudonpilvis paukštėta (Brachypelma vagans) ir Garbaniuotaplaukis paukštėda (Brachypelma Albopilosum) yra du iš trijų dažniausiai Lietuvoje auginamų paukštėdų. Mėgsta rausti urvus, o gąsdinami barsto plaukelius, nuo kurių niežti nosis ar rankos.

Pamphobeteus yra vieni didžiausių vorų pasaulyje, kurie gali ne tik plaukus barstyti, bet ir stipriau sudirginti, šnypšti. Priklauso šeimai Theraphosidae, kurios atstovas Theraphosa blondi – didžiausias voras pasaulyje.

Imperatoriškasis skorpionas (Pandinus imperator) yra masyviausias/didžiausias (bet ne ilgiausias) skorpionas žemėje. Šis Afrikos bestuburis yra populiariausias tarp auginamų skorpionų.

Archispirostreptus gigas yra didžiausias iš dviporiakojų (Diplopoda), mėgstantis drėgmę, visiškai ramus ir neagresyvus. Išgąsdintas susisuka į ratą, o laisvėje gindamas nuo grobuonių, tokių kaip skorpionai, driežai, varlės ar paukščiai, gali išleisti alergizuojantį apsauginį skystį, kuris pavojingas ir žmonėms, jei patenka į akis ar burną.

Laikas.lt