Ruduo turbūt labiausiai iš visų metų laikų mums atneša prieštaringus išgyvenimus.

Saulėtas, auksinis ruduo žavi savo brandumu ir ramybe, tačiau, kuomet šį auksą nupučia vis atšiauresni vėjai ir nuplauna dargana, vis aiškiau susiduriame su aplinkinio pasaulio nuogumu ir apmirimu, kurie neretam iš mūsų lyg aidas atsikartoja vidiniame pasaulyje. Tuomet nuslopsta gyvenimo džiaugsmas ir energija, atsėlina ar suintensyvėja liūdnos mintys, vienišumo, tuštumos ir beprasmybės išgyvenimai – visa tai, ką mes linkę vadinti skambiu depresijos vardu.

Nors tikslią depresijos diagnozę nustatyti ir skirti gydymą gali tik psichinės sveikatos specialistas, tačiau ir mes patys sau galime ir turime padėti, užklupus depresiškai nuotaikai. Taigi, jei jums gyvenimas atrodo pilkas, liūdnas ir nemielas, siūloma daryti paprastus ir konkrečius gyvenimiškus žingsnius:

Taigi, jei jums gyvenimas atrodo pilkas, liūdnas ir nemielas, siūloma daryti paprastus ir konkrečius gyvenimiškus žingsnius:

1) Būkite savo paties mokytojas. Pasistenkite kuo daugiau sužinoti apie depresiją: skaitykite literatūrą, ieškokite medžiagos internete, klauskite savo gydytojo.

2) Pasitikrinkite fizinę sveikatą. Yra ligų (pvz., diabetas, galvos traumos, smegenų veiklos sutrikimai ir kt.), kurios gali sukelti ar skatinti depresiją.

3) Pripažinkite savo ligą ir įsipareigokite gydytis: numatykite, kokias pastangas pats dėsite, kaip keisite gyvenimo būdą, jei reikia, kreipkitės į profesionalus, laikykitės jų pateiktų gydymo rekomendacijų.

4) Užsiimkite fizine veikla (sportas, mankšta buitiniai darbai). Fizinė veikla išjudina užslopintą organizmo energiją.

5) Laikykitės tinkamo miego ir poilsio režimo. Pakankamai miegokite, pasistenkite kiekvieną dieną pabūti gryname ore - šviesa veikia kaip natūralus antidepresantas.

6) Tinkamai maitinkitės. Galima kliautis mitybos specialistų rekomendacijomis bei savo sveika nuovoka, kuri mums nurodo, kas mūsų organizmui sveika, o kas kenkia.

7) Susidarykite dienotvarkę ir jos laikykitės: kiek įmanoma konkrečiau suplanuokite savo laiką (kada keliatės, kada gulatės, kokia veikla kokiu metu užsiimate). Tai padeda suvaldyti linkusią „ištįsti“ depresišką laiko tėkmę bei atlikti konkrečius darbus. Į dienos planą būtinai įtraukite kokią nors
malonią veiklą ar užsiėmimą.

8) Bendraukite su kitais. Kalbėkite su jais apie savo ligą, apie savo išgyvenimus, priimkite jų pagalbą bei rūpestį jumis.

9) Rūpinkitės kitais. Padėkite tiems, kam reikalinga Jūsų pagalba. Pasidalinkite savo išgyvenimais su
kitais, patiriančiais depresiją. Rūpinkitės gyvūnais ar kambarinėmis gėlėmis. Ženkite už savo ego ribų.

10) Užsiimkite kūrybine saviraiška: pieškite, rašykite, grokite, šokite. Neapleiskite mėgstamų užsiėmimų, net jei dabar jie jums neteikia tiek malonumo, kiek anksčiau.

11) Atsisakykite patogios apsauginės depresijos zonos, kuri teikia „ligonio“ vardą ir atleidžia nuo atsakomybės neveiklumo ar nesėkmės atveju. „Pradėjęs sveikti, gali savyje pajusti atkaklią kovą tarp būtybės „su depresija“ ir būtybės, trokštančios žengti į priekį“, sako Kathryn J. Hermes Todėl saugioje vietoje (tarp jus suprantančių artimųjų, draugų, bendradarbių) rizikuokite – pristatykite savo kūrybą, naują projektą, siekite aukštesnių pareigų, priimkite naują darbo ar santykių pasiūlymą. 

Išgyvenant depresiją, svarbiausia stengtis nesustingti, nenugrimsti į ją, taigi reikia judėti – užsiimti tiek išorine, tiek vidine veikla. Vienoje knygoje radau eilėraštį depresijos tema, kuris baigiasi tokiais žodžiais :“ Turi mąstyti, jei pajėgi mąstyti, arba užsiimti rankdarbiais, megzti kilometrinio ilgio kojinę. Turi palaikyti draugiją savo skausmui, turi užimti jį visą laiką, kol pasirodys blanki aušra.“

Turite klausimų? Reikia patarimo? Rašykite: psichologija@laikas.lt

 

---

Evelina Globė – psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos magistrė, besidominti asmenybės, socialine psichologija, meno terapija. Yra dėsčiusi Vytauto Didžiojo universitete „Psichologijos įvadą“, „Bendravimo psichologiją“; vedusi seminarus paaugliams bei jaunimui „Savęs pažinimas ir asmenybės ugdymas“, „Sėkmingo bendravimo įgūdžiai“. 

Visas psichologės konsultacijas galite rasti ČIA.