Artėjant žiemai aktyvaus laisvalaikio mėgėjai jau trina rankas ir nekantrauja atidaryti žiemos sezoną. Kol kiti su siaubu laukia šalčių ir perka bilietus į Graikiją ar Tunisą, žiemos sporto gerbėjai vaškuoja slides, snieglentes, iš spintų traukia šiltus rūbus bei planuoja išvykas į kalnus.
Dar prieš dešimtį metų slidinėjimo trasas buvo okupavę slidininkai ir galėjai pamatyti vos vieną kitą snieglentininką kiek atokiau nedrąsiai besileidžiantį nuo kalno. Tačiau per pastaruosius keletą metų snieglenčių sportas itin išpopuliarėjo. Juo susidomi vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių – nuo, atrodytų, ką tik apskritai ant kojų atsistojusių mažųjų žiemos aktyvistų iki solidaus amžiaus sporto aistruolių. Vis dažniau vietoj slidžių snieglentes renkasi jaunimas.
Snieglentės istorija
Apytiksliai snieglenčių sportas atsirado 7-ajame deš. JAV, kai vienas Mičigano chemijos inžinierius Shermanas Poppenas 1965 m. sumeistravo naują žaislą savo dukrai, kurį jo žmona pavadino „Snurferiu“ 
(The Snurfer). Sh.Popenas sujungė dvi lentas į vieną ir prie lentos „nosies“ pririšo virvę, kad būtų galima valdyti lentą. Pastebėjęs, kokio populiarumo „Snurferis“ sulaukė tarp dukros bendraamžių, Sh.Popenas užpatentavo savo išradimą ir tais pačiais metais pardavė apie pusę milijono egzempliorių. Nors „Snurferis“ buvo laikomas žaislu vaikams, išradėjas 8-ajame deš. organizuodavo „snurferių” lenktynes, kurios pritraukdavo „snurferius” iš visos šalies. 1979 m. su kiek patobulinta „snurferio“ versija jose sudalyvavo ir Jake’as Burtonas Carpenteris, vienos žymiausių snieglenčių įranga prekiaujančių kompanijų „Burton Snowboards“ įkūrėjas.
Tuo metu tiek J.Burtonas, tiek kiti pirmosiomis snieglenčių idėjomis susižavėję aktyvistai, kaip Dimitrije Milovichius ar Tomas Simsas, pamažu kūrė, įsteiginėjo snieglenčių verslus. Ir tobulino lentas. Dabar daugybė snieglenčių gamintojų visame pasaulyje gamina įvairiausių tipų skirtingiems čiuožimo stiliams ir technikoms pritaikytas lentas.
Snieglenčių rūšys
Apie skirtingas snieglenčių rūšis mums papasakojo ir patarimų, kaip išsirinkti sau tinkamą snieglentę, davė jau 11 sezonų patirtį turintis snieglenčių specialistas Giedrius iš „Xclub shop“.
Pagrindinis lentų skirstymas, teigia Giedrius, yra į freeride ir freestyle tipo lentas. Pastarosios yra
pakankamai lengvos, trumpos ir lanksčios, labiausiai tinkančios triukams snieglenčių parkuose ir loviuose. Tačiau dėl riboto stabilumo netinkamos kantavimui ar greitam nusileidimui. Tuo tarpu freeride snieglentės – ne tokios judrios, puikiai tiks norintiems pasimėgauti nusileidimu per purų sniegą, nors yra pakankamai minkštos, todėl tinka ir pradedantiesiems.
Tiek freeride, tiek freestyle snieglentės turi tam tikrus pogrupius, tarkim snowsurfing tipo lenta iš esmės yra ta pati freeride lenta, tik šiek tiek kitokios formos – lentos galas trumpesnis ir iškirptas lyg kregždės uodega, ir padeda išvengti sniego pasipriešinimo. Leisdamasis nuo kalno jautiesi lyg ant banglentes.
Freestyle lentos taip pat turi skirtingų ypatybių – vienos labiau skirtos čiuožti loviuose, kitos, panašios į pastarasias, labiau tinka šokinėt nuo tramplinų. Dar yra minkštesnės, trumpesnės lentos, skirtos čiuožti turėklais, dėžėmis ir panašiai. Žinoma, šis skirstymas nėra griežtas, yra universalių lentų, vadinamųjų all-mountain, kurios tinka tiek leistis šlaitais, tiek išdarinėti triukus snieglenčių parke.
Tačiau, kaip teigia Giedrius, norint pajusti tikrą lentos teikiamą malonumą reikia pasirinktam čiuožimo stiliui pritaikytos lentos. Žinoma, besimokantys ir dar tik ieškantys savo čiuožimo stiliaus pradedantieji dažniausiai renkasi universalesnes lentas. Tarp kitko, praeitais metais pradedantiesiems atsirado nauja snieglenčių rūšis. Šios lentos atleidžia daugiau klaidų, o naujų technologijų dėka posūkiams daryti nereikia greičio, kuris dažniausiai gąsdina pradedančiuosius, dar neįpratusiems kontroliuoti lentos.
Giedrius patvirtina, kad kokybės ir kainos santykis egzistuoja ir norėdami nusipirkti tikrai gerą įrangą, galite išleisti ne vieną tūkstantį litų. Pradedantiesiems ir kitiems, vengiantiems pernelyg išlaidauti, Giedrius siūlo išeitį – dėvėtą įrangą. Šiuo metu Lietuvoje yra tikrai daug snieglenčių sportu užsiimančių žmonių ir daugiau mažiau kiekvieną sezoną vyksta įrangos kaita – daugelis žiemos sporto aistruolių noriai ir nebrangiai parduoda jiems nebereikalingus apkaustus, lentas, snieglenčių batus, todėl dėvėtos įrangos paieškos tikrai nebus sudėtingos.
Perkant nenaują snieglentę dėmesį kreipkite ne į subraižytą paviršių, bet geriausiai su specialisto pagalba patikrinkite, ar lenta neįskilusi, ar kantai „savo vietose“ bei atsižvelgdami į kantų storį, likusį galandimui, įvertinkite, kiek laiko galėsite naudoti snieglentę ateityje. Na, o prieš lipdami ant kalno, galite lentą čiuožimui paruošti „namų sąlygomis“, šiek tiek nušlifuodami kantus dilde – apšlifuota lenta ne taip kibs į sniegą ir atleis jums daugiau klaidų.
Nežinantiems, kaip išsirinkti tinkamą snieglentę, Giedrius aiškina paprastai – lentą reikia rinktis pagal ūgį ir svorį. Esant standartinio ūgio ir svorio santykiui, pradedantiesiems tinkamiausias lentos ilgis – apytiksliai iki smakro. Kalbant apie lentos plotį, nestandartiškai didelių pėdų savininkams patariama ieškoti kiek platesnės lentos.
Kur slidinėti?
Nors Lietuvoje slidinėjimo trasų nemažai – slidinėjimo entuziastai vis tik skundžiasi vietinių trasų kokybės ir kainos santykiu. Daugumai patyrusių snieglentininkų Lietuvos kalnai atrodys tikrai per maži, o kokybiškų snieglenčių parkų beveik nėra, todėl vietinės trasos daugiau tinka tik besimokantiems pradedantiesiems arba entuziastingiems snieglenčių aistruoliams norintiems šiokią dieną atsipalaiduot po darbų ir mokslų, kai nėra galimybės nulėkti kur nors toliau.
Tuo tarpu mūsų kaimynės Lenkija ar Latvija gali pasigirti trasų kokybe bei aukštesniais kalnais, kur vyksta dauguma lietuvių žiemos sporto mylėtojų laisvesniais savaitgaliais ar švenčių dienomis.
Turbūt arčiausiai yra žiemos sporto centras Lenkijoje – Wosir-Szelment, kuris įsikūręs 15 km į šiaurę nuo Suvalkų. Ten esanti viena iš penkių trasų pritaikyta ir snieglentininkams. Derėtų atkreipti dėmesį, kad savo įrangos dar nespėjusiems įsigyti snieglentininkams patartina arba ją išsinuomoti Lietuvoje, arba nuvažiuot bent pora valandų anksčiau, nes savaitgaliais bei švenčių dienomis nuomos punkte laukia milžiniškos eilės bei nedidelis snieglenčių pasirinkimas, todėl galiausiai eilėje prastovėjęs pusę dienos lieki be snieglentės.
Latvijoje snieglentininkų pamėgtos vietos – Žagarkalns su 280m ilgio snieglenčių parku, taip pat vienas populiariausių lietuvių slidinėjimo kurortų Latvijoje – Milzkalns, snieglentininkų vertinamas dėl Protest snieglenčių parko, kuriame įrengti tramplinai, kurie pakankamai ekstremalūs netgi labiausiai pašėlusiems snieglentininkams.
Visgi patyrę žiemos sporto aistruoliai neapsiriboja Lietuvos bei kaimyninių šalių trasomis ir traukia į kalnų kurortus. Didžiausi entuziastai nepagaili pinigų ir bent kartą per sezoną planuoja ilgesnę kelionę į Prancūzijos, Italijos, Norvegijos kalnus. O besibaidančius turistų perpildytų įprastinių kurortų šiandien itin traukia laukiniuose Kaukazo kalnuose naujai gimstantis Gruzijos slidinėjimo kurortas Gudaurio miestelyje.
Eglė Matuzonytė
Foto: iš asmeninių archyvų ir
Sniegozona.lt
