Lietuvoje jau septintus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansuojama Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa.
Nors, kaip byloja statistika, sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, tačiau pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamas neinvazinis (neišplitęs) vėžys, t. y. carcinoma in situ, nei invazinis, dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys. Per visus programos įgyvendinimo metus 25–60 metų amžiaus moterims buvo nustatyti 323 gimdos kaklelio vėžio atvejai ir 7818 ikivėžinių pakitimų bei neinvazinio vėžio carcinoma in situ atvejų.
Nuo 2004-ųjų, t. y. nuo šios, pirmosios Lietuvoje, priešvėžinės programos įgyvendinimo pradžios, kasmet skiriama pakankamai lėšų bei nemažai dėmesio šios ligos prevencijai: štai 2004–2005 m. iš PSDF biudžeto buvo skirta po 4 mln. Lt, 2009-aisiais – 5,9 mln. Lt, o šiemet – 7,2 mln. litų. Deja, gydymo įstaigos ne visada įstengia panaudoti visų tam skirtų lėšų. Sėkmingiausiais galima laikyti 2008 ir 2009 metus, kai įstaigos pagal prevencinę programą suteikė daugiausia paslaugų. Apskritai galima konstatuoti, kad pastaraisiais metais ši prevencinė programa įsibėgėjo. Matyt, ir dėlto, jog skatinant sveikatos priežiūros įstaigas šios prevencinės programos vykdymo rezultatai dar 2008 m. buvo įrašyti į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodiklių sąrašą. Tai reiškia, kad tokie rezultatai įstaigoms leidžia papildomai daugiau uždirbti.
Tai, kad dažniau aptinkamos ikivėžinės gimdos kaklelio būklės, o ne užleista vėlyvųjų stadijų liga, yra svarbiausias programos laimėjimas, teikiantis vilčių, kad sergamumo ir mirtingumo rodikliai nuo šios ligos Lietuvoje pradės mažėti sparčiau. Juk suprantama, kad išgijimo tikimybė gerokai didesnė, kai onkologinė liga diagnozuojamas anksti, t. y. I–II stadijų, o dar geriau, kai aptinkamos ir išgydomos ikivėžinės būklės.
Be abejo, ankstyvosios diagnostikos sėkmė dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai pirmiausiai ir kreipiasi. Daug lemia ir asmens žinios, informuotumas, požiūris į savo sveikatą. Kad mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai didesni nei, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, galima paaiškinti dar ir tuo, jog minėtose šalyse programos pradėtos vykdyti jau seniai, tų šalių moterys vertina prevencinių programų naudą ir, matyt, labiau nei Lietuvos moterys rūpinasi savo sveikata. Beje, Lietuva pirmoji iš naujųjų Europos Sąjungos šalių narių pradėjo šią prevencijos programą.
Kaip ir daugelyje kitų šalių profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas – nuo 25 iki 60 metų – 2008 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo nustatytas ir Lietuvoje (iki 2008-ųjų buvo tikrinamos 30–60 metų moterys), Lietuvoje moterys kviečiamos tikrintis irgi kas trejus metus. Dabar tokio amžiaus moterų grupė mūsų šalyje siekia 890 tūkstančių. Nuo 2004 m. vidurio iki 2007 m. liepos citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 300 167, o nuo 2007 m. vidurio iki 2010 m. liepos – 338 265 moterims.
Apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir citologinį tyrimą informuoja šeimos gydytojas, akušeris ginekologas arba slaugytojas. Kartu turi būti pasirašytinai įteikiamas informacinis pranešimas, kviečiantis atvykti į gydymo įstaigą dėl profilaktinio tyrimo. VLK specialistų duomenimis, informavimo paslauga abiem minėtais laikotarpiais buvo suteikta maždaug 53 proc. gydymo įstaigose registruotų moterų.
Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas. Jei tepinėlio tyrimas buvo neinformatyvus, jis turi būti kartojamas. Jei atlikus citologinio tepinėlio tyrimą nustatoma patologija, pacientei turi būti suteikta specializuota ginekologinė pagalba diagnozei patikslinti ir gydyti, t. y. pirmiausia turi būti atlikta biopsija. Gavęs gimdos kaklelio tyrimo rezultatus iš šį tyrimą atlikusios gydymo įstaigos, gydytojas apie juos informuoja pacientę ir supažindina su tolesne profilaktika arba duoda siuntimą gydyti.
Primename, kad dabar Lietuvoje PSDF biudžeto lėšomis finansuojamos ir įgyvendinamos keturios programos, skirtos onkologinių ligų prevencijai: minėta gimdos kaklelio, krūties vėžio, priešinės liaukos vėžio bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos. Pagal jas atliekami tam tikro amžiaus (kai ligos tikimybė didžiausia) moterų ir vyrų nemokami tyrimai yra gera galimybė išvengti tokių ligų įsisenėjimo ir skaudžių pasekmių.