Žiniasklaida jaučia pelningų temų stygių. Televizijų programų vadovai šią problemą vis dažniau linksta spręsti pasitelkdami primityviausią būdą – leisdami laidų prodiuseriams tirštinti spalvas ir pūsti kuo didesnius burbulus.
TV3 kanale viena tituluočiausių burbulų pūtikių – Rūta Grinevičiūtė-Janutienė, kuri jau kelias savaites nenurimsta analizuodama nitratų kiekį daržovėse bei vaisiuose ir šiurpindama pasakojimais apie kosmetikos priemonėse esančias kenksmingas medžiagas.
Baisusis atradimas – kosmetika
Praėjusią savaitę laidoje „Paskutinė instancija“ vedėja R. Grinevičiūtė-Janutienė žiūrovams pateikė siužetų apie kosmetikos priemonėse esančias kenksmingas medžiagas: jos sausina odą, jos keičia ląstelę, jos lemia vėžinius susirgimus – kosmetika yra pražūtis.
Siužetus rengusi žurnalistė kosmetikos specialistus atakavo klausimais „Ar valgytumėte kremą?“, „Ar žinote visų priemonėse esančių sudedamųjų dalių poveikį?“, į kuriuos bene vienintelis atsakymas buvo „Ne“. Žiūrovams tarsi patiems buvo leista pasidaryti išvadų: jei specialistas tiksliai nežino, pavyzdžiui, odą minkštinančio kremo sudedamųjų dalių poveikio, tačiau atsisako jo paragauti, brangieji, supraskite, kad kosmetika yra žudikė.
Tik leiskite paklausti, ar yra kosmetiką vartojančių, tačiau neįsivaizduojančių, kad oda pavargsta nuo pudrų, lūpdažių, kremų ir dezodorantų? Gerai, laida „Naivumo instancija“ tęsiasi…
Pašnekovai sako – pašnekovai žino?
Be kelių „nematytų veidų“ laidos rengėjai kalbino ir daugeliui iš televizijų laidų ar internete sklandančių straipsnių puikiai pažįstamas moteris: žolininkę Adelę Karaliūnienę ir homeopatę Aivą Vaivarienę. Savo sričių specialistės apie kosmetikoje esančius kenksmingus cheminius priedus kalbėjo su baime, pasipriešinimu cheminei invazijai ir nusiteikimu stoti į kovą prieš žmones masiškai nuodijančias pudras, kvepalus bei šampūnus.
Tačiau dabar dar kartą prisiminkime faktą, kad šios dvi atstovės yra natūralios medicinos šalininkės: homeopatė ir žolininkė. Ar dar kyla klausimas, kodėl jos neigia kosmetiką ir propaguoja žoleles, agurkėlius ir kiaušinius iš močiučių vištidžių?
Ar žolininkė A. Karaliūnienė ir homeopatė A. Vaivarienė galėtų kalbėti kitaip? Nejaugi jos galėtų objektyviai dėstyti mintis apie kosmetikos kenksmingumą? Kad būtų aiškiau: ar katalikų bažnyčios dvasininkas galėtų pritarti prostitucijos legalizavimui? Veikiausia, ne. Vadinasi, ir žolininkai bei homeopatai negali objektyviai vertinti cheminės kosmetikos sudėties.
Žiūrovai įkvepiami bijoti
Tačiau baimę laida ne sėja, o žiūrovus joje tiesiog paskandina. Juk visiems puikiai žinoma tiesa, kad kosmetikoje esanti „chemija“ nėra pati draugiškiausia. Merginos ir moterys žino, kaip odai kenkia pudrų sluoksniai ir kiek pastangų vyrams reikia dėti, kad atrastų odos nesausinantį bei plaukų pakulomis nepaverčiantį šampūną. Anokia naujiena, kad dekoratyvinės kosmetikos sluoksniai „nuvalgomi“, nors, žinoma, lūpų blizgesio nė viena negertų iš jam skirto flakonėlio. Ir ką? Nustebote dėl kosmetikos kenksmingumo? Jei taip, Lietuva – naivi, o ne drąsi šalis.
Laidos „Paskutinė instancija“ informacijos pateikimo būdai ir forma iškreipia tikrovę, kelia baimę ir sumaištį. Dar blogiau – žiūrovas spiečiamas į kampą: jis numano, kad kosmetikoje esti kenksmingų medžiagų, tačiau laida jo žinojimą paverčia baime. Informacija neturi neutralaus konteksto. Žinia apie kosmetikos kenksmingumą „įvilkta“ į sarkazmo rūbą: „purkšt kvepalų – ir ląstelės keičiasi; tept lūpdažiu – ir jį nuvalgote, o skrandis kenčia; brūkšt per veidą skaistalais – juos įkvepiate į plaučius, tačiau nieko pakeisti negalite, nes kosmetikos gamintojai suinteresuoti jus nunuodyti, kadangi atitinkamos institucijos Lietuvoje neužtikrina kosmetikos vartotojų teisių į saugų ir kokybišką produktą“.
Prisipažinkite kiekvienas sau, ko daugiau gavote iš laidoje parodytų siužetų: ar žinių apie galimai kenksmingas kosmetikos priemonių sudedamąsias dalis, ar baimės ir neapykantos institucijoms, „tyčia“ marinančioms gražiąsias mergaites ir kvepiančius vaikinukus?
Ar „Paskutinė instancija“ Lietuvoje – baimės įkvėpėja?