Kiekvienam gurmanui, mėgstančiam pasmaguriauti ne tik gimtinės, bet ir kitų šalių patiekalų, nuvykus pasisvečiuoti ar apsilankius autentiškoje virtuvėje maga paragauti tenykščio maisto.
Šiandien siūlome jums niekur toli nekeliaujant susipažinti su kaimynų skandinavų virtuve ir pamėginti patiems namuose pasigaminti autentišką, šiaurietišką patiekalą.
Truputis istorijos
Siaubiamieji žygiai
VIII amžiaus pabaigos ir XI amžiaus pradžios laikotarpis Europos istorijoje vadinamas vikingų aukso amžiumi. To meto šiaurės gyventojai labiausiai garsėjo siaubiamaisiais žygiais į Anglijos, Prancūzijos ir Italijos pakrantes. Dėl dažno keliavimo jūromis tarp vikingų išpopuliarėjo maisto džiovinimo, sūdymo ir rūkymo tradicijos. Tokiais būdais žmonės siekė pailginti maisto galiojimo laiką.
Vikingų viagra
Dėl palankios geografinės padėties vikingai mėgavosi jūros teikiamais malonumais, todėl gilios žuvies paruošimo tradicijos nuo senų senovės perduodamos iš kartos į kartą dar ir šiandien.
Vikingai garsėjo ne tik siaubiamaisiais žygiais, bet ir pomėgiu linksmintis. Populiariausias svaigusis gėrimas tarp senųjų pusiasalio gyventojų buvo midus, dar kitaip vadinamas vikingų viagra.
Vikingų viagra — midus. Nuotr. travelpod.com
Politika sujungė virtuves
Trijų skandinavų šalių, Norvegijos, Švedijos ir Danijos, ne tik mitybos įpročiai, bet ir virtuvių istorijos labai susijusios. XI—XII amžiais Danija valdė Norvegiją, o nuo 1389 metų Danijos ir Norvegijos karalienė atkeliavo į valdžią Švedijoje. Tokie politiniai įvykiai, be abejo, paveikė ir šalių kultūras. Danų įtaka Norvegijai ir Švedijai neišblėso iki pat XIX amžiaus, tačiau net ir po to maisto ruošimo tradicijos išliko.
Virtuvės ypatumai
Paslaptis — paprastumas
Skandinavų kasdieniai patiekalai paprastai būna labai lengvi ir neaštrūs (dažniau — sūrūs), o svarbiausia — paprastai paruošiami. Šiauriečiai — ne tik žvejai, bet ir medžiotojai, todėl be jūros gėrybių, skandinavų virtuvėje rastume įvairiausių mėsos patiekalų receptų. Šalia mums įprastos vištienos ar kiaulienos, šiauriečių virtuvėje puikuojasi tokių kilnių gyvūnų, kaip elnias ar briedis, mėsa.
Be to, patariama: jeigu tektų keliauti po Švediją ir kiltų noras paragauti kokio nors autentiško patiekalo, nesidrovėkite užsukti į tradicinės virtuvės restoraną ir užsisakyti nekaltai mėsainiu vadinamo valgio, kurį tradiciškai gamina iš rūkytos arklienos.
Valgymo įpročiai
Visame pusiasalyje įprasta valgyti tris kartus per dieną (pusryčius, pietus ir vakarienę), taigi skandinavų mitybos įpročiai nelabai skiriasi nuo kitų Europos šalių.
Įdomu, kad europiečiai paprastai pagrindiniu dienos valgiu laiko ankstyvus pietus arba priešpiečius, o skandinavai pirmenybę teikia pietums, kuriuos valgo apie 18 valandą (mes vadintume vakariene — aut. past.). Pietūs skandinavams — šeimos susitikimo metas, kai visi po darbų, mokslų ar kitokios veiklos susirenka prie bendro valgių stalo.
Panašu, bet skirtinga
Trys šalys — trys virtuvės
Galima išskirti tris pagrindines skandinavų virtuves: švedų, norvegų ir danų, tačiau skiriamųjų bruožų jose nėra itin daug.
Švedija — suvalgyk viską
Įdomu, kad Švedijoje laikoma įžeidimu, jei svečias nesuvalgo viso maisto lėkštėje. Kita vertus, nieko keisto, jei prisiminsime, kad šalis garsėja švediško stalo tradicija, kai maistą į lėkštę valgantieji įsideda patys. Juk įsidėti reikia tiek — kiek suvalgysi.
 |
 |
| Švediška duonelė „Knäckebröd“. Nuotr. swedishsecrets.com | Traški švediška duonelė su kmynais. Nuotr. annesfood.blogspot.co |
Šalis garsėja duonos kepalų dydžiu ir formos įvairove. Į ją deda ryžių, kviečių, avižinių kruopų, saldina arba beria prieskonių. Taip pat švedų virtuvei būdingos šiltos ir šaltos tirštos sriubos. Įdomu, kad švedai įvairius mėsos patiekalu gardina bruknių džemu.
Norvegai — lašišos mėgėjai
Norvegijoje daugumos patiekalų pagrindiniai ingredientai — kiauliena arba veršiena. Taip pat visose skandinavų šalyse mėgstama laukinių elnių ir briedžių mėsa.
Lašišą labiausiai mėgsta norvegai
Kaip jau minėjome, skandinavai nuo seno garsėjo žvejybos sugebėjimais, todėl nenuostabu, kad Norvegijoje delikatesu laikoma rūkyta lašiša. Tačiau įdomu, kad sūdyta silkė, kuria švedai prekiavo prieš tūkstančius metų, nepatenka tarp populiariausiųjų šiandieninių šalies patiekalų. Tačiau valgių iš silkės galima rasti nacionalinių receptų knygose.
Danai — tradicijų puoselėtojai
Danų virtuvė laikoma konservatyviausia iš visų skandinavų šalių, nes jie labiausiai linkę į tradicijas ir pirmenybę teikia nacionaliniams patiekalams. Labiausiai danai vertina rūkytą mėsą.
Daržovių trūkumas
Visų trijų Skandinavijos šalių virtuvėse nėra įmantrių patiekalų receptų, be to, daugeliui gali pasirodyti, kad valgiuose mažoka daržovių. Tokia tradicija susiklostė nuo seno, dėl šaltų ir ilgų žiemų, kuomet rūpintasi kaip paruošti maistą, kad jis kuo ilgiau nesugestų. Tačiau net ir šiuolaikiniai patiekalai nėra gausūs daržovių. Švediška ropė (angl. rutabaga) šalyje buvo viena iš populiariausių patiekaluose naudojamų daržovių, tačiau ilgainiui ją pakeitė bulvė.
Linksmybės ir šventės
Skandinavai labai mėgsta festivalius ir šventes. Kalėdos — viena iš svarbiausių švenčių šiaurės šalyse. Tuo metu ant vaišių stalo atsiduria ryžių pudingas, kalėdinis kumpis, džiovinta menkė, Atlanto silkė, kepenų paštetas ir kiti tradiciniai patiekalai.
Kaip jau minėjome, skandinaviškus patiekalus paruošti labai nesudėtinga, nes šiauriečiai vertina paprastumą, todėl siūlome patiems namuose paruošti autentišką skandinavišką apkepą. Galbūt toks lietuviškam skoniui netradicinis valgis pasirodys skanus ir artėjančių švenčių stalą susigundysite papuošti keletu šiaurietiškų patiekalų.
Skandinaviškas lašišos ir ožkos sūrio apkepas
2 porcijoms reikės:
150 g lašišos filė
100 g ožkos pieno sūrio
4—5 nedidelių bulvių
krapų
fermentinio sūrio
kiaušinio
druskos
juodųjų pipirų
raudonėlių
pieno
Salotoms reikės:
geltonojo meliono
aitriosios paprikos
salotų
žaliosios citrinos
Visus produktus sudėkite sluoksniais tokia tvarka: griežinėliais supjaustytos bulvės, smulkinti lašišos filė gabalėliai, vėl bulvės, ožkos pieno sūris, smulkinti krapai, ir dar kartą bulvių sluoksnis. Kiaušinį išplakite su pienu, įberkite druskos, pipirų ir raudonėlių, viską gerai išmaišykite ir užpilkite ant apkepo. Pašaukite į 200 °C įkaitintą orkaitę. Pakepkite maždaug 30—40 minučių. Ištraukite apkepą, užbarstykite fermentinio sūrio ir įdėkite kepti dar 5—10 minučių.
Tuo metu paruoškite salotas: aitriąją papriką susmulkinkite, salotas suplėšykite, melioną supjaustykite kubeliais. Viską pagardinkite druska ir pipirais bei sumaišykite su žaliosios citrinos sultimis. Salotas patiekite kartu su apkepu.
Kad tikrai pasijustumėte tarsi svečiuose pas kaimynus iš šiaurės, užsigerti rinkitės midų. Skanaus!