20 moterų, ir beveik visos jos nuogos… Tuščiais žvilgsniais į niekur žvelgiančios moterys – tai dalis parodos, kurią Frankfurto prie Maino Modernaus meno muziejuje pristato Vanessa Beecroft.
Šie modeliai valandų valandas turi išstovėti nejudėdami, lyg suakmenėjusios statulos, kartais – net iki visiško išsekimo.
Pirmą kartą Vokietijoje rengiamas menininkės nuogalių performensas pavadintas „Be stiliaus. Mada ir fotografija 10-ajame dešimtmetyje“ („Not in Fashion. Mode und Fotografie der 90er-Jahre“).
Ar tai dar menas? Modeliai „padabinti“ perukais ir ryškiaspalviais aukštakulniais. Jų akis pabrėžia ryškus blakstienų tušas. Tik nedaugelis jų dėvi neoninių spalvų maudymosi kostiumėlius ir kelnes.
Tarp modelių – dvi dainininkės. Viena jų vėl ir vėl pertraukia kitos užtęstą toną. Likusios pritaria: „Atsistok“, „stovėk tiesiai“, ir „Būk stipri, būk išdidi“.
V. Beecroft garsėja nuogalių kaip „gyvų meno kūrinių“ pasirodymais. Nuo paskutiniojo XX a. dešimtmečio pradžios ši menininkė galerijose ir muziejuose į krūvą „sustato“daugiau ar mažiau apsirengusias moteris.
Žiūrovų ir kritikų požiūriai svyruoja tarp susižavėjimo ir atmetimo. Feministės tokius jos „darbus“ vertina kaip priešiškus moterims ir pornografinio turinio, kadangi žiūrovai į apsinuoginusias moteris žvelgia iš labai arti.
„Atėjau čia, nes Vanessos Beecroft darbai man įdomūs“, – Vokietijos žurnalui „Bild“ teigė viena iš lankytojų. – Čia reikia vertinti ne atskirus kūnus, o jų bendrumo įspūdį.
Gyvų kūnų parodos muziejuose pasitaiko retai. Tokiu menu V.Beecroft perteikia žmogaus kūno galią, o taip pat jo pažeidžiamumą. Apsinuoginę modeliai žiūrovams turi sukelti įtampą, nes kūnas pristatomas kaip vaizdavimo ir darbo priemonė.
Pagal „Bild“ parengė Nerijus Drochneris
