Kaip nuslėpti blogas emocijas ir mintis, kaip išvis jas panaikinti, jei sužinojau, kad asmuo su kuriuo bendrauju, buvo vedęs (neilgai), bet išsiskyrė. (Ne del savo kaltes.) Su šiuo žmogumi mane sieja daug bendrų, grazių dalykų, panašus, netgi vienodi pomėgiai, būdo bruožai. Viskas būtų kaip ir gerai, bet aš pamilau jį... ir jis mane. Ir del to pasakė visą teisybe apie praeitį. Kai paklausiu, kodėl to nesakė anksčiau,kol dar nebuvo įsiplieskę tiek jausmų, sake, jog labai bijojo mane prarasti... Nebežinau, kaip elgtis... Mano auklėjimas ir įsitikinimai neleistų man bendrauti suzžnojus tiesą. Bet kita mano puse bando suprasti jį ir neteisti... Nežinau į kurią pusę pasukti... Susitaikyti su viskuo, ar viską mesti.... jei mesiu, kentėsiu. Jei susitaikysiu su viskuo, galbūt būsiu laiminga, bet dažnai valdys mintys apie jo praeitį, todėl vėlgi kentėsiu. Ačiū Jums už pagalbą,

Vitalija

Konsultuoja psichologė Evelina Globė

Miela, Vitalija, šiuolaikiname dienų kontekste, kuomet žmonės tuokiasi, skiriasi, vėl tuokiasi ir vėl skiriasi pernelyg lengvai ir perdaug nesukdami galvos dėl savo ar kito buvusiųjų, Jūsų atsakingas požiūris į santuoką, manau, vertas pagarbos. Galbūt ne vienas, perskaitęs Jūsų problemą, tik nusistebės Jūsų „senamadiškumu“ ir visažiniškai konstatuos, kad prisikuriate problemų, kur jų visai nėra – na buvo tos trumpalaikės vedybos ir pražuvo. Tačiau aš gerbiu žmonių įsitikinimus, ir suprantu, kiek jie daug reiškia žmogaus gyvenime. 

Nežinau kuo paremti Jūsų įsitikinimai, koks buvo Jūsų auklėjimas, tačiau bet kuriuo atveju, Jums noriu priminti, kad savo įsitikinimus ir vertybes karts nuo karto reikia peržvelgti, ypač, jei easate jauno amžaus ir Jūsų įsitikinimus stipriai įtakojo Jūsų tėvų auklėjimas. Gink Dieve, nesakau, jog savo įsitikinimus ar tėvų suformuotas vertybes reikia lengva ranka keisti pagal susiklosčiusias situacijas, tačiau tam tikras lankstumas ir atvirumas naujam požiūriui į pasaulį yra reikalingas tam, kad susiformuotų autentiška Jūsų pačios vertybių ir įsitikinimų sistema. Na pažvelkime į Jūsų situaciją iš tokios lanksčios pespektyvos: Jūs pamilote žmogų, jis pamilo Jus, Jūsų santykiai puikūs ir, greičiausiai, turite šviesių ateities planų, tačiau štai išaušo teisybės diena, ir Jūsų bendrą šviesią padangtę aptemdo praeities šešėlis. Jūsų minimas asmuo, nors galbūt ir suklydo, nepasakęs Jums tiesos iš pat pradžių, bet visgi galiausiai prisipažino, nors turbūt bijojo, žinodamas Jūsų įsitikinimus. Spėju, kad tam sprendimui Jį įkvėpė būtent meilė. Ir teisingai sako kita Jūsų pusė (o tai greičiausiai yra Jūsų širdis), kad galima pabandyti Jį suprasti ir neteisti dėl to. Tačiau Jūsų protas, remdamasis svariais įsitikinimų ir auklėjimo argumentais, stabdo Jus nuo tolimesnių santykių. Taigi Jūs atsidūrėte daugumai pažįstamoje kryžkelėje, kurioje susikryžiuoja proto ir širdies balsas. Ką pasirinkti?

Žinote, Vitalija, negaliu Jums patarti nei vieno, nei kito – nei sentimentaliai siūlyti klausyti tik savo širdies, nei postringauti apie protingą sprendimą, nes manau, kad išmintingi sprendimai gimsta tik iš širdies ir proto sąjungos. Jei rinksitės viena iš jų, bet ignoruosite kitą, greičiausite kentėsite – Jūs būtent taip įsivaizduojate abiejų savo galimų pasirinkimų pasekmes. Manau tam tikras širdies ir proto lankstumas galėtų šias kančias žymiai sumažinti. Širdies lankstumas reiškiasi per atlaidumą. Jei iš tikrųjų atleistumėte savo draugui, kad Jums nepasakė visos tiesos iš pat pradžių, tai nebeliktų dėl to graužaties nei jam, nei Jums. Tai, kad Jus, apskritai žeidžia faktas, kad jis buvo vedęs, yra Jūsų įsitikinimų klausimas. Jūsų draugas nėra Jums nusikaltęs, kad kažkada, kai Jūsų greičiausiai net nepažinojo, nesėkmingai vedė ir išsisikyrė. Taigi Jus žeidžia ir, kaip manote, ir ateityje žeistų ne jo gyvenimo praeities dalykai, o Jūsų pačios požiūris į juos. Dėl savo įsitikinimų ir auklėjimo, Jūs manote, kad iš principo negalite būti su šiuo žmogumi vien dėl to, kad jis buvo vedęs. Todėl, jei apsispręsite vis tik su juo būti, nepaisydama savo įsitikinimų, Jūs tikrai greičiausiai kentėsite, nes jausitės išdavusi pati save. Todėl, Vitalija, Jums labai siūlyčiau gerai peržiūrėti savo kategoriškus įsitikinimus – iš kur jie atėję, ar tai tikrai Jūsų pačios sąmoningai suvokiami ir pasirinkti įsitikinimai, kiek jie remiasi nuoširdžiu tikėjimu, kiek juose užslėptos ambicijos ir užsispyrimo ir pan., ir atsakyti sau pačiai į klausimą, ar tikrai negalite šiuo atveju būti lankstesnė - jų pakoreguoti, sušvelninti ar net radikaliai pakeisti. Jei nuspręstumėte, kad tikrai nenorite keisti savo įsitikinimų (pvz. dažnai tokie būna religiniai įsitikinimai, nors šiomis dienomis jie nebėra tokie kategoriški: egzistuoja santuokos anuliavimas, antroje santuokoje gyvenančių sielovada ir pan.), tuomet Jums tektų nutraukti santykius, o Jūsų tvirtas įsitikinimas, kad elgiatės teisingai, turėtų Jums suteikti jėgų ištverti išsisikyrimo skausmą.

Kitu atveju, jei nuspręstumėte pakoreguoti savo įsitikinimus ir nuspręstumėte, kad galite sau leisti be graužaties būti su mylimu žmogumi, o jo praeities bagažą paliktumėte praeičiai ir atgal nesidairytumėte, tai Jūsų numatomai kančiai dėl praeities dalykų Jūsų bendroje ateityje tiesiog nebeliktų vietos. Biblijoje yra išmintingai pasakyta: „Tiesa jus išlaisvins“. Taigi, miela Vitalija, Jūs sužinojote tiesą, dabar esate laisva daryti sprendimus. Linkiu Jums išminties!

Turite klausimų? Reikia patarimo? Rašykite: psichologija@laikas.lt

---

Evelina Globė – psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos magistrė, besidominti asmenybės, socialine psichologija, meno terapija. Yra dėsčiusi Vytauto Didžiojo universitete „Psichologijos įvadą“, „Bendravimo psichologiją“; vedusi seminarus paaugliams bei jaunimui „Savęs pažinimas ir asmenybės ugdymas“, „Sėkmingo bendravimo įgūdžiai“.

Šiuo metu ruošia psichologijos mokslų daktaro disertaciją moksleivių adaptacijos tema, domisi polinkio į savižudybę tema, šiomis temomis yra publikavusi straipsnius moksliniame žurnale „Visuomenės sveikata“ bei dariusi pranešimus įvairiuose Lietuvos ir užsienio konferencijose.