Kiekvienas iš mūsų nori įminti žmogaus sveikatos paslaptį. Siekiant atsakyti į šį klausimą, pastaruoju metu buvo atlikta daugybė ilgai trunkančių ir milžiniškų investicijų reikalaujančių tyrimų, kurie davę įtikinamus meditacijos naudą patvirtinančius rezultatus

Smalsūs mokslininkai ilgą laiką stebėjo budistus ir kompiuterinės tomografijos būdu fiksavo jų smegenų veiklą, siekdami pakeisti pragmatišką vakariečių požiūrį. Šių tyrimų išvados teigia, kad, priešingai nei mums gerai žinomi koncentracijos ir atsipalaidavimo pratimai, meditacija ne tik padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti, bet ir kur kas giliau bei ilgiau veikia mūsų nervų sistemą.

Meditavimas nėra atsipalaidavimas

Moksliniai skaičiavimai parodė, kad medituojant stipriai pasikeičia smegenų veikla. Paskendęs savyje, žmogus patenka į savotišką tarpinį pasaulį – į būseną, esančią tarp miego ir būdravimo. Reikia žinoti, kad sąmoningai mąstančio žmogaus smegenys skleidžia skirtingo dažnio elektrobangas. Dieną, kai dirbame, sprendžiame problemas arba tiesiog nemiegame, mūsų smegenys yra beta būsenoje. Medituodami išsivaduojame iš šios būsenos ir, nors neužmiegame, atsiduriame kur kas didesnį atsipalaidavimą teikiančioje alfa būsenoje, kurioje sulėtėja smegenų veikla.

Toks perėjimas padeda susikoncentruoti ir patirti energijos atplūdį. Atsidūrus šioje būsenoje, smegenys pradeda gaminti medžiagas, leidžiančias užkirsti kelią stresui. Tie, kurie ilgą laiką užsiima meditacijos praktika, sugeba pasiekti netgi vadinamąją teta būseną, kurioje atsiduriama sapnuojant arba būnant transe. Joje sustiprėja kūrybinės galios ir vaizduotė. Tokį patį poveikį sukelia ir kai kurios narkotinės medžiagos, pavyzdžiui, LSD. Vis dėlto tokias aukštumas pasiekia tik žmonės, gerai įvaldę meditacijos meną.

Pirmosios pergalės po kelių savaičių

Nesitikėkite, kad vos pradėję medituoti, iš karto patirsite nežemiškus potyrius. Vis dėlto reguliariai atlikdami tam tikrus pratimus po keleto savaičių jau galėsite mėgautis pirmaisiais teigiamais pokyčiais: jūsų nebekamuos padidėjęs kraujospūdis, kvėpavimas taps lėtesnis ir gilesnis, organizmas geriau apsirūpins deguonimi.

Meditacija slopina stresą ir agresiją

JAV jau daugiau nei 300 gydymo įstaigų ėmėsi įgyvendinti projektą „Mindfulness Based Stress Reduction“, skirtą streso mažinimui koncentracijos pratimais. Jo sumanytojas, gydytojas ir meditacijos mokytojas, Jon Kabatt-Zin yra įsitikinęs, kad ieškant ramybės vidiniame pasaulyje aktyvuojamos savigydos galios. Jo teiginiui neprieštarauja ir statistika: per du dešimtmečius šiame projekte sėkmingai sudalyvavo per 12 000 žmonių.

Panašus metodas taikomas ir Luizianos valstijos įkalinimo įstaigose: čia kaliniai privalo išklausyti meditacijos kursą. Remiantis minėtu projektu, 1999 meditacija buvo įtraukta ir į vienos Eseno klinikos, „Natūraliosios medicinos“ skyriaus programą. Jo pacientams buvo pristatyta programa „Body Scan“. Šis metodas akcentuoja gydymą dėmesio sutelkimu į tam tikras kūno vietas.

Nejaugi susidūrus su stresu ir skausmais, tereikia ištarti „Om“? turbūt jau supratote, kad viskas nėra taip paprasta. Nieko keisto, jei po pirmo meditacijos seanso jausitės ne atsipalaidavę, o tik dar labiau suirzę. Svarbiausia nenuleisti rankų ir pabandyti dar kartą.

Lina Žukauskaitė