Raudoni vynai gaminami (kaip jau tikriausiai įtariate) iš raudonų vynuogių veislių. Vynas spalvą įgauna fermentacijos proceso metu sultyse palikus uogų sėklas ir odeles. Iš odelės išsiskiria taninas, cheminis junginys, nuo kurio priklauso vyno tekstūra ir rūgštumas, aitrumas.

Jauni stiprūs raudoni vynai dažnai turi didelį tanino kiekį, - yra gana aitrūs. Vyndariai išgauna pageidaujamą tanino kiekį ir jo sąveiką su kitais skonio elementais ilgindami vyno brandinimo laikotarpį. Taninai ir kai kurie kiti cheminiai junginiai, būdingi raudoniems vynams, veikia žmogaus hormonų balanso sistemą, būtent todėl raudonas vynas skaudžiai atkeršija pagiriomis visiems, kas juo piktnaudžiauja.

Puikių raudonų vynų gaminama visame pasaulyje, bet jei norite pažinti rūšis, kurios ir yra kilmingo vyno tradicijų atskaitos taškas, turite pradėti nuo Prancūziškų vynų.

Cabernet Franc
(tariama kaberne frank )
Viena iš pagrindinių Bordo regiono rūšių, šiek tiek panaši į kaberne savinjon, bet ne tokia išraiškinga. Nors galima rasti kaberne frank rūšinio vyno, dažniausiai jis maišomas su kitomis vynuogėmis. Kaberne Frank būdingas mėlynių prieskonis, žibučių aromatas, pievos augalų kvapas. Kai vyndarys su kaberne vynuogėmis elgiasi pagarbiai ir su meile, subrandinamas išties puikus vynas. Kalifornijoje, ir Vašingtono valstijoje gaminami geri vidutinio stiprumo Kaberne frank rūšies vynai.

Cabernet Sauvignon
(tariama kaberne savinjon)
Be jokių abejonių tai raudonų vynų karalius. Cabernet sauvignon gaminamas visame pasaulyje, skirtingo klimato ir dirvožemio regionuose, tačiau „šeimos bruožai“ visuomet lengvai atpažįstami. Juodasis serbentas, slyva, juodoji vyšnia yra klasikiniai cabernet sauvignon atspalviai. Šis vynas turi anyžių, šalavijo, žalių alyvuogių, mėtos, kedro aromatą, o ąžuolinės statinėse brendęs kaberne kvepia vanile.

Jaunas vynas pasižymi didele taninų koncentraciją (taninai - cheminiai junginiai, traiškant vynuoges atsirandantys iš odelių ir sėklų), todėl yra agresyvus, aitrokas. Dėl tų pačių taninų kaberne savinjon gali būti ilgai brandinamas, kol įgyja švelnesnę tekstūrą, sudėtingesnį skonį, daugiau elegancijos, grakštumo. Vyndariai taiko įvairius metodus stengdamiesi pažaboti šio vyno aštrų rūgštumą ir tokiu būdu įtikti jauno stipraus vyno mėgėjams.

Prancūzijos Bordo regione pagrindinis raudonųjų vynų komponentas yra būtent kaberne savinjon. Ten jis maišomas su kitomis klasikinėmis rūšimis, kaberne frank ir merlo. Šie maišyti vynai vadinami ne pagal vynuogių rūšį, o pagal dvaro, kurio vynuogyne buvo užauginti pavadinimą, pavyzdžiui „Chateu Margo“ arba „Chateu Hol-Brion“ (Chateu – pilis pranc.). Atspėkite kur dar gaminamas keberne?... Taip atspėjote JAV Kalifornijoje, Napa slėnyje.

Merlot
(tariama merlo)
Jei apylinkėje auginamas ir brandinamas cabernet sauvignon netoliese rasite ir merlo. Tai klasikinė Bordo regiono rūšis. Nors vynas gerokai primena kaberne, jis žymiai minkštesnis, apvalesnis. Pasižymi saldžiais vaisių (serbentų ir vyšnių) atspalviais. Skiriamasis merlo ženklas yra turtinga švelniai banguojanti tekstūra. Bordo regione merlot labai svarbus, vyndariams, nes jis puikiai tinka nuraminti agresyvų cabernet sauvignon rūgštumą. Išties puikūs Merlo gaminami JAV Vašingtono ir Kalifornijos valstijose. Amerikietiškas vynas dažnai pastiprinamas apie 25 proc. Kaberne Savinjon, taigi jį būtina kurį laiką „raminti“ rūsyje.

Nebbiolo
(tariama nebiolo)
Italijos vyndariai sutiktų mirti, jei to reikėtų įrodyti, kad nebiolo yra kilminga rūšis. Iš šių vynuogių gaminami galingo, dramatiško skonio, ilgo išlaikymo vynai vadinami dviejų Šiaurės Vakarų Italijos miestelių vardais (Barolo ir Barbaresko). Iš nebiolo gaminami vynai būna beveik juodos spalvos, pasižymi dideliu rūgštingumu ir taninų koncentracija, didesniu alkoholio kiekiu. Rūšiai būdingi aviečių, žibučių, rožių, egzotinių prieskonių aromatų atspalviai. Nebiolo vynai gaminami nedideliais kiekiais todėl yra brangūs.

Petite Syrah
(tariama petit sira)
Ši rūšis gaminama tik Kalifornijoje. Tai įžūlus, aštriai rūgštus raudonas vynas, kuriam būdingi mėlynių, cinamono, juodųjų pipirų aromato ir skonio atspalviai. Petit sira neturėtų būti painiojamas su sira, gerokai subtilesne, ramesne vyno rūšimi.

Pinot Noir
(tariama pino noir)
Pagal žinovų pagyras šis vynas tikriausiai prilygsta cabernet sauvignon. Taip, tai yra vienas geriausių pasaulyje kilmingų raudonų vynų, tačiau jo pagaminama žymiai mažiau, todėl jis santykinai brangus. Pinot Noir įnoringos vynuogės, kurioms būtinas retas klimato ir dirvožemio sąlygų derinys, toks kaip šios veislės tėvynėje Burgundijoje. Klasikinis pinot noir yra lygus, šilko tekstūros, minkštai išreikšto vidutinio stiprumo raudonas vynas. Dažniausiai sutinkami saldžiosios raudonosios ir juodosios vyšnios, slyvos, avietės, serbento skoniai, kurie puikiai dera su vystančių rožių, kolos medžio, miško žemės aromatais. Vynuogynui būdingos klimato ir dirvožemio sąlygos, labiau veikia pino noir, nei bet kurį kitą raudoną vyną. Šis burgundas (tikriausiai geriausias regione) yra gana retas ir be jokių abejonių labai brangus. Skonis ir kokybė priklauso nuo derliaus.

Sangiovese
(tariama sandžiovese)
Labai svarbi vynuogių rūšis naudojama gaminti itališką Chianti, taip pat Vino Nobile di Montepulciano, ir Brunello di Montalcino. Visi šie vynai būdingi Šiaurės Vakarų Italijai, Toskanos regionui. Už italijos ribų iš Sangiovese gaminami vynai dažnai ir vadinami vynuogių vardu. Vynui būdingas vaisinis, vyšnią primenantis skonis, džiovintų rožių arba, žibučių dvelksmas. Sangiovese gana rūgštūs, agresyvoko taninų balanso vynai. Neseniai su šia rūšimi pradėta eksperimentuoti JAV, visgi rezultatai neįspūdingi.

Syrah
(tariama sira)
Ši rūšis naudojama gaminti puikius Šiaurinio Ronos slėnio vynus. Prancūziški syrah visuomet vadinami vietovės ir gamintojo vardu. „Cotes-Rotie“, „Hermitage“, „Crozes-Hermitage“, „Cornas“, ir „St. Joseph“ geriausi rūšies pavyzdžiai. Ronos syrah maišoma su dar dešimčia kitų vynuogių rūšių. Syrah pasižymi labai sudėtingais ir išskirtiniais skonių ir kvapų deriniais. Skiriamieji ženklai: juodosios slyvos, juodojo pipiro, žibutės, juodojo šokolado, sakų skonio atspalviai, taip pat saldymedžio, išdirbtos odos, agresyvokas į šviežios šaltos mėsos aromatą panašus kvapas. Syrah stiprumas (alkoholis) išreikštas subtiliau, švelniau nei daugumoje kitų raudonų vynų, tekstūra švelni, elastinga, taninų balansas primena jaunus agresyvius Caberne Sagvinion.

Shiraz
Gaminamas iš tos pačios vynuogių rūšies kaip ir syrah. Šiuo vardu vadinamas Australijos ir pietų Afrikos gamintojų vynas. Shiraz savo savybėmis gerokai skiriasi nuo prancūziško syrah, todėl visiškai pagrįstai gali vadintis kitu vardu. Remiantis legenda, Shiraz buvo senovės Persijos miestelis, kuriame buvo išvesta vynuogių rūšis. Žinovai sutartinai giria Australijos gamintojus, tačiau kaliforniečiai, savo vynuogynuose šią rūšį įveisę neseniai jau pagamino dėmesio vertų vynų.

Zinfandel
Tai išskirtinai Kalifornijos vynas; visas zinfandel‘is pagaminamas valstijos ribose. Daugumos Kalifornijoje auginamų kilmingų vynuogių veislių raida kruopščiai aprašyta, tuo tarpu zinfandelio kilmė nežinoma. Šioms vynuogėms puikiai tinka Kalifornijos gamtinės sąlygos. Zinfandeliui (vynui) būdingi vyšnių ir kitų uogų skoniai, visuomet daugiau ar mažiau išreikštas juodojo pipiro aštrumas, gyvas vibruojantis rūgštumas. Taninų lygis išlaikytame zinfandelyje būna vidutiniškas, tekstūra lygi, apvali. Amerikietiško ąžuolo statinės vynui suteikia kokoso riešuto, prancūziško ąžuolo – vanilės aromato atspalvį. Vidutinio stiprumo zinfandel‘is pasižymi energingu uogų, pipirų ir ąžuolo skoniu. Stiprus šios rūšies vynas gaminamas iš pernokusių vynuogių ir pasižymi vidutiniu arba dideliu taninų kiekiu. Vėlyvo derliaus zinfandelis primena porto vynus, gali būti stipresnis nei 16 proc. alk.; būdingas stiprus pipirų ir razinų aromato atspalvis.

Maišyti vynai

Maišytais vadinami tie vynai, kurių sudėtyje yra kelių veislių vynuogių sultys. Šiai kategorijai priklauso Bordo, Burgundijos, ir Ronos slėnio taip pat daugelis Kalifornijos vynuogynų vynų. Kartais etiketėje bus nurodomi rūšiniai vyno komponentai. Jei vyno kilmės šalis Australija arba Vašingtono Valstija (JAV), bus nurodoma procentinė sudėtis.

Vynuogių sulčių maišymas siekiant išgauti naujas vyno savybės siekia žilą senovę. Pagal tradiciją, būtent prancūzai pirmieji suprato, kad teisinga proporcija sumaišius ir subrandinus dviejų rūšių vynuogių sultis galima gauti kažką daugiau nei tų dviejų rūšių savybių sumą. Per pastaruosius du dešimtmečius vyndariai tenkindami rinkoje vyraujantį naujovių poreikį „išrado“ ne vieną puikų derinį.

Bordo stilius

Pagal tradiciją, o dabar ir pagal teisės aktus, Bordo vynai gali būti gaminami iš registruotų vynuogių rūšių. Raudoniems vynams gali būti naudojamos kabernet sauvignon, merlot, kabernet franc, malbec ir petit verdo. Nei vienas Bordo regiono vyndarys neapsiriboja tik viena rūšimi, tik keli derina visas penkias. Baltiems Bordo vynams derinamos Sauvignon, Semillon, ir Muscadelle veislės. Kitose šalyse vyndariai pritaikė abu modelius, siekdami pamėgdžioti sėkminguosius Bordo derinius. Pagal Kalifornijos teisinius reikalavimus rūšiniai vynai turi turėti bent 75 proc. etiketėje nurodomos pagrindinė rūšies vynuogių sulčių. Jei nei vienas pagrindinių komponentų nesiekia 75 proc. sumanūs kaliforniečiai tiesiog suteikia savo vynui įmantrų pavadinimą ir užregistruoja naują prekės ženklą. Keli tokie Bordo stiliaus deriniai kaip „Insignia”, “Monte Bello” “Opus One” visuotinio pripažinimo ir Senajame ir Naujajame pasauliuose. 

Ronos stilius

Tai raudoni maišyti vynai, iš esmės šiek tiek primenantys Bordo maišymo modelį. Naudojamos Ronos slėniui būdingos vynuogių rūšys, tiksliau 13 Chateauneuf-du-Pape regiono vynuogių veislių, kaip grenache, carignan, cinsaut, syrah, taip pat viognier. „Le Mistral“, „Le Cigare Volant“ ir „L'Attitude 39“ yra Kalifornijoje gamintų Ronos stiliaus maišytų vynų pavadinimai.

Naujojo amžiaus maišyti vynai

Šiuolaikiniai vyndariai drąsiai išbando netikėčiausius derinius ir išgauna puikių naujų maišytų vynų. Šiai kategorijai priklauso „Alexis“ iš Kalifornijos „Svansono vynuogynų“ (syrah ir cabernet sagvignon derinys), arba „Paraduxx“ (zinfandel, cabernet ir merlot). Šioje srityje taisyklių nėra, galima viskas.

Sparčiai populiarėja modernių maišytų Toskanos (Šiaurės Italija) vynų grupė „Super Tuscans“. Tai naujosios kartos Italijos vyndarių kūrybingumo ir energijos rezultatas. Dauguma atžvilgiu jie pranašesni nei regiono tradiciniai vynai. Daugelis „super toskaniečių“ gaminami iš Bordo veislių vynuogių (cabernet sauvignon, merlot) ir Ronos syrah. Žymiausi pavyzdžiai yra „d‘Orcias“, „Camartino“ ir žinoma „Querciabella“.

Liudas Kauneckas