Jei darytume prielaidą, jog šiandieniniai talentų paieškų projektai yra realybės šou atmaina, ieškant jų ištakų reikėtų keliauti į Olandiją, kur 1999 metais buvo sukurtas pirmasis realybės šou „Big Brother“ („Didysis brolis“). Šou, sukėlęs televizijos rinkos revoliuciją, ieškojo naujų žiūrovų masinimo būdų ir viena jų – šiandieninė talentų paieškų manija – sėkmingai įsitvirtinusi savo populiarumo viršūnėje.
Kur slypi tokio tipo projektų populiarumo paslaptys, galima tik spėlioti, tačiau aišku viena: pagrindinis gero šou komponentas – dalyviai. Tai gali būti atsakymas besipiktinantiems, kodėl talentingų asmenybių vietas projektuose taip dažnai užima keistuoliai, juokdariai ir net „nesiorientuojantys aplinkoje“ – žiūrovai nori tik ryškių ir labai ryškių personažų.
Ieškomi talentai: ypatingieji ir neturintys savikritikos jausmo
Kai televizijos ekrane talentus keičia „talentai“, žiūrovai dažnai nė neslepia pasipiktinimo, tačiau, kaip žinia, tai yra patikimiausias žiūrovų ir žiniasklaidos susidomėjimo garantas, todėl projekto „Lietuvos talentai“ prodiuseris Saulius Urbonavičius – Samas viename savo interviu yra teigęs, jog „projektas populiarus visame pasaulyje, nes vienoje scenoje žiūrovai gali išvysti ir tikrus talentus, ir tik manančius, kad jie tokie yra“.
Antroji priežastis, kodėl ant didžiosios scenos savo pasirodymus rengti leidžiami anaiptol ne talentingieji, yra ta, kad prodiuseriai suinteresuoti ne tik talentų paieška, tačiau ir geidžiamo projekto įvaizdžio formavimu. Kas geriau gali pademonstruoti projekto populiarumą, jei ne gausybės skirtingų žmonių siekis jame dalyvauti?
Kas į talentų šou nepatektų?
Objektyviu talento suvokimu tokiuose projektuose vadovaujamasi retai. Tai įrodo praėjusiais metais Didžiosios Britanijos talentų šou dalyvavusios lietuvaitės „Dreamgirls“. Nors po pasirodymo merginos buvo negailestingai sutryptos komisijos narių ir pačių tautiečių, ne vienam kilo klausimas, kas ir kodėl joms leido ateiti iki talentų šou scenos?
S. Urbonavičius – Samas turi paaiškinimą. Pasak jo, grupė „Dreamgirls“ į šou pateko dėl savo kvailumo, nes jos net ir dabar tvirtina gerai dainuojančios.
Pirmojo realybės šou prodiuseris Johnas de Molis yra teigęs, jog, jei būtų organizuojamas realybės šou, kuriame tektų skristi garantuotai sugesiančiame lėktuve, o salone vienam keleiviui tikrai trūktų parašiuto, neabejotinai trokštančių dalyvauti tokiame projekte būtų labai daug.
Užsienyje – kitaip?
Negalima manyti, kad lietuviškų talentų paieškų projektai ypatingai išsiskiria iš Europos ar pasaulio panašaus turinio šou konteksto. Negana to, kad talentingieji scenai ir televizijai atrenkami panašiu principu, televizija diktuoja taisyklių, prie kurių privalu derintis prodiuseriams, režisieriams ar scenaristams, o talentingieji asmenys arba dera laidos formate, arba ne.
Didžioji dalis veiksmų talentų paieškų projektuose atliekama preciziškai tiksliai pagal licencijų ir televizijų taisykles, o tik keliolika ar keliasdešimt laimingųjų talentų gauna teisę improvizuoti …kai juos riboja laikas, scena, kamerų galimybės, režisierių ir operatorių sprendimai.
Gyvenimas po talentų šou
Dalis kelias minutes scenose žybtelėjusių talentų Lietuvoje ir pasaulyje daugiau rampų šviesoje niekada nesuspindi. Ar jie – pernelyg maži talentai, o gal buvo nepelnytai nuvertinti, lieka tik spėlioti. Tačiau dalis laimingųjų talentų šou ir televizijų dėka tampa tikromis žvaigždėmis.
Lietuvos padangėje talentų projektuose išgarsėjusių žvaigždučių taip pat nestinga. Jurgos Šeduikytės vienas iš pirmųjų kartų televizijoje – pasirodymas pramoginėje laidoje „Būk artistas“. Ten pat sublizgėjo ir jausmingų dainų atlikėja Erika Klimenko – Taja. Realybės šou „Dangus“ muzikos scenai padovanojo Rasą Bubulytę, subūrusią tarptautinę grupę „Rasabasa“, ir Vaidą Baumilą, studijuojantį Anglijos muzikinio teatro mokykloje, „Kelias į žvaigždes“ atrado Merūną Vitulskį, šiuo metu studijuojantį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Rūtos Ščiogolevaitės talento žvaigždė įsižiebė prieš aštuonerius metus jai užėmus antrąją vietą muzikiniame konkurse „Fizz Superstar“, o „šviežiausias“ talentas – dantimis grojantis Mikas Stankevičius bei unikalaus balso savininkas Ilja Aksionovas.
Tačiau talentų šou uždega žalią šviesą ne tik trokštantiems didžiosios scenos, bet ir tiems, kurie siekia pripažinimo, jog jie tokie pat, kaip visi – tai neįgalieji. Praėjusiais metais talentų šou sėkmingai pasirodė jaunieji breikeriai, kurių vienas šokio judesius atliko sėdėdamas ratukuose, o šiais metais vieno šokių projekto laurus nuskynė pora, kurioje profesionalus šokėjas šokdino kurčiąją.
S. Urbonavičius – Samas yra šmaikštavęs, kad didžiausias atrastas talentas – Antanas Nedzinskas, dalyvavęs muzikiniame realybės šou „Dangus“.
Televiziniai projektai – su jaunimu jaunimui
Nuo šeštajam dešimtmečiui būdingų televizijos tipažų – teisingų, atsidavusių ir turinčių auklėjamąjį pobūdį – šiandieninis ypač nutolęs: jis „vaidina“ čia ir dabar, pasiruošęs pulti į televizijos siūlomas avantiūras ir tapti vienadieniu herojumi, o svarbiausia, kad iš tikrųjų herojus yra jaunas arba siekia taip atrodyti.
„Lietuvos talentų“ režisierius Mindaugas Meškauskas viename interviu yra sakęs, jog „tikrieji talentai paprastai būna labai nedrąsūs“. Pagalvokime, ar labai nedrąsūs žmonės veržiasi į didžiąsias scenas ir stumdosi dėl galimybės stovėti pirmame plane prieš kameras?