Žymiausio Leonardo da Vinčio paveikslo antrame plane vaizduojamas Italijos miestas Bobbio, o garsioji moteris yra Bianca Giovanna Sforza, o ne „Džokonda“ (Lisa del Giocondo), skelbia britų žiniasklaida.

Miestelis Italijos šiaurinėje jau ėmė mėgautis didinga praeities istorija, kadangi šalies meno istorikas patvirtino, jog kaip tik ši vietovė vaizduojama Leonardo da Vinčio paveiksle „Mona Lisa“. 

Anksčiau manyta, kad už Mona Lizos pečių nutapytą tiltą ir kelią dailininkas įsivaizdavo, tačiau meno istorinė Carla Glori įvardino, kad šis „palikimas“ priklauso Bobbio miesteliui. Tyrinėtojos teigimu, kad neseniai atrastas ant drobės meniškai paslėptas „skaitmeninis kodas“ 7 ir 2, patvirtina šias išvadas.

„Nutapytas vingiuotas kelias turėjo būti ten, kur ir arkinis tiltas, dailininko matytas pro miesto pilies langus“, - „The Guardian“ teigė C.Glori, dar šiemet publikuosianti Renesanso laikotarpio tyrimų rezultatus. Meno istorikė įsitikinusi, kad priešais Leonardą da Vinčį sėdėjusi Bianca Giovanna Sforza, kurios tėvas Milano kunigaikštis Ludovico Sforza, valdęs 15 amžiuje, o ne Lisa del Giocondo iš Florencijos, kaip manyta iki šiol.

„Ludovico valdė Bobbio, ir tikėtina, kad da Vinčis lankęsis garsiojoje miestelio bibliotekoje, kaip ir daugelis kitų menininkų ir mokslininkų, - teigė meno istorikė, pridurdama „The Telegraph“, kad paskutinį mėnesį mokslininkei paveiksle pavaizduotos moters akyje pavyko aptikti inicialus SG, reiškiančius Bianca Giovanna.

Viduramžių miestelis Bobbio, kurio abatijos modelis vaizduojamas Umberto Eco romane „The Name of the Rose“ (Rožės vardas), raitomis pasiekiamas Trebijos slėniu, rašytojo Ernesto Hemingvėjaus apibūdintu kaip gražiausiu pasaulyje.

Grupė Italijos mokslininkų pernai nustatė, kad da Vinčio nupiešto arkinio tilto atramose paslėpti skaičiai 72 yra užuomina į 1472 metus, kai tiltas potvynio metu buvo beveik sugriautas.

Dabar mokslininkų grupei vadovavęs Silvano Vinceti tiki, kad įamžintų skaičių prasmės reikia ieškoti Florencijoje.

„Tai nėra Dano Browno kodas, tiesiog žinutė į pasąmonę. Abu skaitmenys 7 ir 2 yra labai svarbūs Kabalai – mistinei žydų tradicijai.

S.Vinceto komanda kandidačių į „Monos Lizos“ kėdę ieško Ludovico žemėse. Tačiau B. G. Sforzą jie atmeta -esą ji mirė 15-os, o pozuotojai – bent jau 22 metai. Tačiau meno istorikė C. Glori mano, kad da Vinčis paveikslą dar kelis metus dailino, siekdamas nuslėpti pozuotojos tapatybę po jos tėvo žlugimo. Tuo metu dailininkas jau turėjęs gyventi Prancūzijoje.

Žymiam Da Vinčio tyrinėtojui Martinui Kempui tokios prielaidos pasirodė neįtikinančios. „Beveik nėra abejonių, kad tai tikrai Lisos del Giocondo portretas, pridurdamas, kad jis taip pat turėjo pasvarstymų apie Bobbio, - Leonardo perteikia tipišką peizažą savo „žinių apie žemę“ pagrindu.

Prieš keletą metų nustatyta, kad garsus dailininkas paveiksle pavaizduotą moterį galėjęs nutapyti pagal savo paties bruožus.

Parengė Nerijus Drochneris