Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, tačiau papildomu taupymu vis dar rūpinamasi per mažai.
Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo, visgi lietuviški atlyginimai lenkia tik rumuniškus bei bulgariškus.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro 222 eurus (766,5 lito). Lietuvos pensijų fondų valdytojų surinkti duomenys rodo, kad Lenkijoje pensininkai vidutiniškai gauna beveik dvigubai daugiau – 432 eurus (1.492 litus), Čekijoje – 409 eurus (1.412 litus), Slovakijoje – 350 eurų (1.208 litus). Didesnės pensijos mokamos ir Latvijoje, ir Estijoje – atitinkamai 304 eurai (1.050 litų) ir 232 eurai (801 litas). Iš Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių mažesnės nei Lietuvoje pensijos yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 175 eurai (604 litai) ir 125 eurai (432 litai).
„Lietuva pagal vidutinio atlyginimo dydį taip pat rikiuojasi eilės gale ir lenkia tik Bulgariją bei Rumuniją. Tačiau atotrūkis tarp mokamų pensijų ir gaunamų atlyginimų Lietuvoje yra vienas iš didesnių regione – pensijos tesudaro 37 proc. vidutinio atlyginimo „ant popieriaus“, kai, pavyzdžiui, Lenkijoje šis santykis siekia 54 proc. Tai verčia rimtai abejoti, ar mūsų šalyje pensijų išmokų klausimas sprendžiamas efektyviai, ir kelia klausimų, kodėl nesirūpinama papildomu taupymu senatvei sukurtoje II pakopos pensijų sistemoje, jei kuo toliau, vis labiau valstybinės pensijos tampa neadekvačios atlyginimams“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Mat Lenkija, nepaisant didesnių nei Lietuvoje mokamų pensijų, lyginant su atlyginimais, iki šiol dar po 7,3 proc. nuo atlyginimų pervedė į būsimų pensininkų sąskaitas II pakopos pensijų fonduose, kai Lietuvoje ši dalis tesiekia 2 proc. – tai dar labiau mažina lietuvių galimybes senatvėje turėti buvusį pragyvenimo lygį atitinkančias pensijas.
Vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ Lietuvoje sudaro apie 603 eurus (2.082 litus). Didžiausias atlyginimai regione mokami Kroatijoje, Čekijoje ir Lenkijoje – atitinkamai 1.045 eurai, 946 eurai ir 800 eurų. Estijoje ir Latvijoje vidutinis atlyginimas siekia atitinkamai 790 ir 656 eurus, o Rumunijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 316 ir 299 eurus.
„Šiuo metu Lietuvoje vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo. Kroatijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis yra prastesnis ir svyruoja nuo 1,2 iki 2 dirbančiųjų vienam pensininkui. Lenkijoje ir Slovakijoje šis santykis siekia atitinkamai 2,3 ir 2,4. Prognozuojama, kad dėl prastėjančios demografinės padėties, emigracijos, ateityje vienam pensininkui teks vis mažiau dirbančiųjų, ir juos išlaikyti bus vis sunkiau. Tad mūsų šalyje galime tikėtis vis mažesnių, lyginant su vidutiniu atlyginimu, valstybinių pensijų, o papildomu taupymu II ir III pakopos sistemose šiuo metu tiek politikai, tiek patys gyventojai, per mažai rūpinasi“, – teigia ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Jis pažymi, kad vis mažėjančios valstybinės pensijos – tai dabartinės pensijų sistemos, kuri remiasi „Sodra“, yda. Dar 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs, buvo sukurta pensijų kaupimo sistema. Tačiau valstybė, sumažinusi įmokas į privačius II pakopos pensijų fondus, mažina dirbančiųjų galimybes patiems sukaupti papildomą pensijos dalį.
Pernai lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 60,3 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigė nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtam laikotarpiui į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc. vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“).