Diskusija su finansų ekspertu S. Jakeliūnu: „Ar Lietuvoje krizė jau baigėsi?“

Trečiadienį, 18 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į susitikimą su nepriklausomu finansų ekspertu, knygos „Lietuvos krizės anatomija“ autoriumi Stasiu Jakeliūnu.

Pokalbyje bus aptariamos pastarųjų metų ekonominės krizės priežastys bei galimi jos įveikimo būdai. Klausimų ir atsakymų forma vyksianti diskusija bus iliustruota lektoriaus parengta vaizdine medžiaga. Renginys vyks baro „Misterija“ I a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje.

JAV ir Europą vis dar purto didžiausia per pastaruosius 80 metų finansų ir ekonominė krizė, kurią, A. Jakeliūno nuomone, sukėlė menkai prižiūrima, ydingomis paskatomis ir labai rizikingais verslo modeliais grįsta finansų sistema. Bankai, siekdami kuo didesnių ir greitesnių pelnų, pastaruosius keliolika metų skatino privataus sektoriaus įsiskolinimą, taip sukeldami nekilnojamojo turto, vartojimo ir lūkesčių burbulus. Centriniai bankai ir vyriausybės daugelyje išsivysčiusių šalių taip pat prisidėjo prie šio ydingo proceso. Visi šie burbulai su trenksmu sprogo ir dėl to kilo ši krizė.

Lietuvos bankų sistemos, kurioje dominuoja skandinaviški bankai, paskolų portfelis nuo 2003 iki 2008 metų kasmet padidėdavo vidutiniškai daugiau kaip po 40 procentų. Šis augimas, eksperto nuomone, buvo per greitas – du kartus spartesnis nei indėlių ir net šešis kartus, palyginti su realaus BVP augimo tempu. Didžioji dalis paskolų buvo nukreipta į nekilnojamojo turto sektorių – tai lėmė nekilnojamojo turto burbulo susidarymą. Nei Seimas, nei dvi ankstesnės vyriausybės (dirbusios 2004–2008 metais) nesiūlė jokių mokestinių ar kitų būtinų sprendimų, kurie galėjo sumažinti gyventojų ir įmonių paskatas investuoti į nekilnojamąjį turtą ir taip tramdyti šio visai ekonomikai grėsmingo burbulo pūtimąsi.

Nuo 2004 m., kada Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, mūsų šalis gavo apie 70 mlrd. litų injekcijų. Per krizę vartojimas ir statybų apimtys nusmuko į 2003-2004 m. lygį, nukrito perkamoji galia, todėl galima sakyti, jog įstoję į ES, ekonominiu požiūriu mes nė kiek nepažengėme į priekį. Taigi kur dingo tie 70 mlrd.?

Apibendrindamas svarbiausius Lietuvos ekonomikos procesus, A. Jakeliūnas teigia, kad įstojusi į ES, Lietuva masiškai importavo pinigus ir eksportavo darbo jėgą. Abu šie procesai vyko nevaldomai, skatinami ES integracinių jėgų ir paskatų ir jau ne pirmus metus kelia pačią rimčiausią grėsmę šalies ateičiai.

Eksperto manymu, aklas tikėjimas laisvąja rinka, skandinaviškais bankais ar ES direktyvomis yra visiškai nepagrįstas ir netgi labai pavojingas. Jis neskatina savarankiškai mąstyti, identifikuoti problemas ir jas spręsti. Ši krizė įrodė, kad ekonominiai ir finansiniai procesai valstybėje nuo šiol turi būti profesionaliai ir atsakingai valdomi.

Siekiant stabilizuoti ekonominę ir finansinę padėtį šalyje, A. Jakeliūno manymu, būtina lygiagrečiai dirbti keturiomis kryptimis. Analitikas pakomentuos, kaip vyriausybei sekasi dirbti šia linkme.

Laikas.lt

kitos knygos, Lietuvos krizės anatomija, Stasys Jakeliūnas

Naujausi komentarai
...
2011-03-15, 17:55
....
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai