Laikas.lt tęsia pasakojimų ciklą apie Maroką ir šį kartą plačiau aprašysime marokietiško verslo ypatumus.
Marokietiškas verslo modelis – išlošk net tada, kai praloši. Vietos gyventojai naudojasi bet kokia situacija – jei jau esi baltaodis, būsi lengvai identifikuojamas kaip pinigų maišas arba bent jau maišelis.
Keli pavyzdžiai iš praktikos – nusprendėme nusipirkti 1 stiklinę sulčių, kurios kaina 4 dirhamai (apie vieną litą). Paduodame pardavėjui 10 dirhamų. Ką daro pardavėjas? Jis įpila 2 stiklines sulčių ir duoda 1 dirhamą grąžos. Taip taip, visiškai teisingai – jūs ką tik patyrėte tikrojo verslo subtilybes. Reakcija? Likome taip susižavėję, jog nusprendėme išgerti abi stiklines ir nesivaikyti to nelemto grąžos dirhamo.
Nakvynės kainos arba pasiklausk kaimyno
Jei jau nusprendėte, jog jokios derybos ir keistos matematinės formulės jums nebaisios, patys galite drąsiai susirasti nebrangią nakvynę net pačiame brangiausiame Maroko (pasak bananų pardavėjų, tai kone Niujorkas) mieste – Marakeše. Neskubėkite sekti pirmojo 
marokiečio pėdomis ir tikėti, jog tai patys geriausi ir pigiausi „apartamentai“, geriau pasiklauskite kaimyno.
Beje, rinkdamiesi, kur miegoti, būtinai apžiūrėkite kambarius, paklauskite dėl karšto vandens. Kiek nusukus nuo pagrindinės gatvės galima gauti dvivietį kambarį už 140 dirhamų (apie 47 Lt).
Keli nakvynės kainų pavyzdžiai: Marakeše už pirmąją naktį sumokėjom po 100 dirhamų žmogui, grubiai tai būtų 30 Lt, o paskutiniąją naktį už nakvynę mokėjom po 23 Lt, nes radome pigų hostelį (visgi sąlygos jame ne kokios, bet bent jau karštas vanduo buvo).
Gali pasitaikyti ir kuriozinių situacijų, kai viešbutis mažame Sidi Ifni mieste prie pat paplūdimio kainuos daug pigiau nei kiti – 70 dirhamų (apie 23 Lt žmogui, nuotr.). Kitame nedideliame ir labai gražiame Tiznit mieste neilgai ieškojome tinkamo būsto – keturvietį kambarį čia galima išsinuomoti už 45 dirhamus (apie 15 Lt žmogui). Kiek prasčiau su pigesne nakvyne turistiniame Agadyre, čia veikiausiai teks susimokėti virš 70 dirhamų (apie 25 Lt žmogui), bet ir kambariai tikrai to verti (galite bandyti ieškoti ir pigesnės nakvynės, tačiau be taksisto pagalbos tai labai sunku).
Transportas
Maroke paplitę dviejų rūšių taksi – vadinamieji grand taksi ir petit taksi. Grand taksi – gražutis, senutis mersedesas – paprastai talpinantis iki 7 žmonių su vairuotoju. Taip, neapsiskaičiavom, priekyje tokiame transporte sėdėsite tryse, gale – keturiese. Petit – mažieji taksi skirti 4 žmonėms su vairuotoju. Taksi kainos varijuoja nuo mokėjimo derėtis ir situacijos. Pvz., nuvažiuoti nuo Tiznit iki Sidi Ifni (60 km) normali „vietinė“ kaina yra 25 dirhamai (truputi virš 8 Lt). O štai naktį kelis km pavažiuoti Agadyre gali kainuoti apie 15 dirhamų (5 Lt žmogui). Pagalvojote, juk turi būti kažkokie tarifai? Gal tarifai ir egzistuoja, tačiau smulkmena – taksi neturi taksometrų. Nuomojantis taksi, apima jausmas, kad kainas jie sako tiesiog iš galvos. Taip pat puiki keliavimo priemonė – asilai.
Rinkdamiesi kelionę autobusais važiuokite tik CTM kompanijos transportu. Ne, propaganda neužsiimam, tiesiog tai vienintelė autobusų kompanija, kur bilietus jums parduos normalioje kasoje ir už „standartinę“ kainą, o ne pagal jūsų išvaizdą. CTM stotį atskirsite iš to, jog ji yra „normali“ stotis, kur mums priprastu būdu prekiaujama bilietais – žmogus sėdi savo darbo vietoje, už langelio, įduoda jums normalius, kieto popieriaus bilietus su firminiu CTM ženklu.
Sakysit ir kvailiui aišku? Ne viskas taip paprasta. Pirmąjį kartą mes irgi naudojomės CTM paslaugomis, tačiau netyčia įsėdome į „rajoninį“ autobusą su kiaurais langais, smirdantį, o nuo dulkių kiekio buvo sunku matyti ir kitus keleivius. O blogiausia – vėjas jame pučia tikrai ekstremaliai, ir jei neapsirengsite visais drabužiais – jums tikrai gresia peršalimas. Tad jei važiuojate neilgus atstumus, nebūtina vaikytis „prabangos“, tačiau, jei susiruošėte ilgesnį laiką praleisti autobuse, apsidrauskite – naudokitės CTM.
P.S Jei važiuosite iš miesto į miestą autobusais, neišlipkite per anksti (ypatingai aktualu naktį). Pastebėjome, jog tarpmiestiniai autobusai sustoja keli km iki miesto tiesiog „pauzei“, tačiau dalis turistų, išgirdę kartojant miesto pavadinimą, išlipa ir tuomet tenka ieškotis taksi. Taip pat nepamirškite, kad teks papildomai sumokėti už dideles kuprines, kurias dėsite į autobuso apačią – kaina apie 10 dirhamų (3 Lt).
Kiek Maroke kainuoja maistas ir gėrimai?
Maisto kainos Maroke labai įvairios. Pvz., kilogramą apelsinų nusipirksite už 5 dirhamus (maždaug už 1,6 Lt), normali bananų kilogramo kaina – iki 10 dirhamų (apie 3,3 Lt). Vietoje duonos marokiečiai plačiai vartoja „afrikietišką bulką“, kuri standartiškai kainuoja 1 dirhamą (apie 40 centų). Tačiau už paprastą kvadratinį batoną iš prekybos centro gali tekti suploti net 14 dirhamų (apie 4,5 Lt). Nuoširdžiai likom nesupratę tokios kainodaros.
Pusę litro jogurto galite įsigyti už 10 dirhamų (apie 3,3 Lt), konservų kainos svyruoja nuo 3 dirhamų. Pavalgyti šviežios žuvies, ką tik pagauto kalmaro kavinėje galima už maždaug 40 – 50 dirhamų (apie 18 Lt), o patiekiamos porcijos užteks dviems žmonėms (nebent „prarysite liežuvį“ ir negalėsite atsiplėšti nuo vietinių skanėstų). Visame Maroke litro vandens butelio kaina yra apie 3-5 dirhamai (apie litą). Turint galvoje, jog iš krano čia niekas negeria, kasdien turėsite pasipildyti savo vandens atsargas.
Su svaigiaisiais gėrimais Maroke labai įdomi situacija. Pavyzdžiui, kurortiniame Sidi Ifni turistų patogumui yra net baras, kuriame parduoda daugiausia 0,3 L talpos alaus butelius už kurių vieną jums teks pakloti apie 16-15 dirhamų (5 Lt). Tad norintiems apsisvaiginti veikiau bus pasiūlyta alternatyva – hašišas. Jį žmonės rūko visur. Aišku, padavėjas jums hašišo nepatieks, tačiau jei atsinešite „velnio išmislo“ su savimi, greičiausiai niekas jums nepasakys, tik gali tekti vyti šalin prekeivius, kurie norės jums parduoti dar kelias „porcijas“.
Su svaigalais prastoka situacija ir kituose miestuose (išskyrus didžiuosius, kur alkoholį pardavinėja specialiuose skyriuose ne visuose prekybos centruose): Tiznit mieste buvo vienintelis viešbutis, turintis „turistų barą“, užsidaro gan anksti; Mirflet – neradom (po nesėkmingų paieškų, tiesiog nusprendėme gerti mėtų arbatą, kurią visi vadina marokietišku viskiu. Galbūt pernelyg ir neieškojome, bet iš pasakojimų girdėtų specialių alkoholio parduotuvių tikrai nesimėtė ant kiekvieno kampo. O štai kavų ir arbatų mėgėjams „nuskilo“ kiek daugiau – nerealiai skani marokietiška kava ir saldi mėtų arbata jums kainuos apie 5 – 10 dirhamų ir jos galėsite atsigerti ant kiekvieno kampo.
Reziumuojant, sumaniems žmonėms Marokas nėra brangi šalis. Reikia tik neprarasti budrumo ir derėtis dėl visų kainų. Taip pat paprasta kaip gyvenimas taisyklė – nori pigiau, važiuok į mažesnius miestus. O norintiems alkoholinių gėrimų teks gerokai „paprakaituoti“, kol ras tinkamą parduotuvę ar barelį, tad geriau nusiteikti, kad šio „smagumo“ tiesiog vartosite mažai.
Pirmą dalį apie kelionės pradžią rasite čia.
Antra dalis – čia.
Viktorija Gudelė
Rasa Barčaitė
Nuotraukos Mindaugo, Sonatos.
