Artėjant dabar jau pasibaigusiems savivaldybių rinkimams, politikai vis garsiau ir įkyriau priminė apie save. Tai paskatino prisiminti, jog jie labai dažnai gali pasigirti itin margomis profesijomis, neturinčiomis nieko bendra su dabartiniu užsiėmimu...

O gal visgi jų įgytas išsilavinimas kažkaip atsispindi sprendimuose valdžioje? Pažvelkime į keletą Lietuvos politinėje padangėje ryškiau žibančių profesijų.

TV laidų vedėjas

Pramogų verslo atstovų veržimasis į politiką plačiai nuskambėjo Lietuvoje prieš trejetą metų, žinomam televizijos laidų vedėjui Arūnui Valinskui įkūrus Tautos prisikėlimo partiją ir greitai sužavėjusiam nuo purvinų politikų pavargusią tautą. Šoumeniškumas politikams naudingas – čia daug lemia retorikos menas, gebėjimas aštriu liežuviu „pakutenti“ pokyčių išsiilgusius rinkėjus. Tačiau kiek mažiau nei metus Seimo pirmininko pareigas ėjęs A. Valinskas sėkmės Olimpe neužsibuvo ir buvo kolegų atstatydintas, remiantis pasklidusiais įtarimais bendradarbiavimu su mafija, kas taip ir nebuvo įrodyta, bei kaltinimais nepatirtimi ir nepagarba. Aišku viena – nepaisant visų argumentų „prieš“, žinomam veidui iš televizijos nesunku greitai atsistoti ne prie vedėjo, o prie Seimo nario mikrofono, ypač kai pasitikėjimas politikais smarkiai kritęs.

Teisininkas

Visi norime, kad politikoje teisingumo būtų daugiau, taigi, labai nesiraukome į valdžią rinkdami teisininkus. Geriausias pavyzdys – laikinojo Prezidento bei Seimo pirmininko pareigas ėjęs Artūras Paulauskas, kurio ilgametė darbo teisėtvarkoje patirtis ir maloni išvaizda leido jam pasiekti nemenkų aukštumų. Tačiau jau ir Temidės tarnai spėjo užsitraukti nešlovę, nuaidėjus tiek Drąsiaus Kedžio skandalui, tiek kito teisininko Aleksandro Sacharuko apkaltai dėl neteisėto balsavimo. Kaip bebūtų, tvirta sąžiningo teisininko ranka Lietuvos valdžioje išties praverstų, o pavyzdį kaip nukeliauti nuo teismo salės iki Prezidentūros jau parodė bene žymiausias teisininkas pasaulyje, JAV Prezidentas Barackas Obama.

Gydytojas

Ši visai su politika nesusijusi profesija yra turėjusi ne vieną atstovą valdžioje, tačiau pirmieji į galvą ateina Seimo narys Juozas Olekas bei Seimo pirmininkė Irena Degutienė, jau ilgus metus besisukiojanti tarp aukščiausių šalies pareigūnų. Šiokia tokia paralelė tarp duodančiųjų Hipokrato bei Seimo nario priesaikas visgi yra – abejose pareigose dirbama kito žmogaus labui, o darbas itin atsakingas ir reikalaujantis nuoširdaus atsidavimo, kurio, deja, rinkėjai norėtų daugiau. Ryškesnių pavyzdžių, parodančių gydytojo profesijos nesuderinamumą su politika, nėra. Galbūt taip yra todėl, kad neretai medicinos išsilavinimą turintys politikai karjeros laiptais aukštai nekopia ir lieka kitų šešėlyje.

Dainininkas

Politinis muzikos atlikėjų aktyvumas nėra naujiena – savo dainų tekstais neabejingumą šalies valdymui rodė Johnas Lennonas, Bobas Dylanas, daugybė hip-hopo atlikėjų. Daina yra efektyvus propagandinis įrankis, per simbolius galintis suartinti liaudį su politikais, sukurti emocinį ryšį. Tačiau patys į politiką eiti pasiryžta nedaugelis, o pasiryžę toli nenueina – buvęs grupės ŽAS narys Linas Karalius po skandalo dėl balsavimo „per atstumą“ buvo atstatydintas iš Seimo nario pareigų, o Antanas Nedzinskas nesiliauja stebinęs skandalais. Didesnio visuomenės atstūmimo išvengęs dainininkas bei „seimūnas“ Ligitas Kernagis taip pat nuolat linksniuojamas spaudoje; jo ir kitų politikuojančių muzikantų pavyzdžiai dažnai primena, jog įžymybėms ateiti į politiką gal ir lengva, tačiau norint išlikti teks deramai priimti naują atsakomybę ir padidėjusį visuomenės dėmesį.

Žurnalistas

Ketvirtajai valdžiai atėjus į pirmąją, norisi džiaugtis – štai, visuomenei tarnaujantis žmogus, ilgai viešinęs ir komentavęs šalies valdymo pokyčius, pats atsidūrė kitoje barikadų pusėje, jam turėtų būti puikiai suprantami piliečių rūpesčiai. Televizijos žurnalisto Roko Žilinsko skandalai, žurnalistiką studijavusio buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko sutepta reputacija rodo, kad politikais tapę žurnalistai dažniau prisimenami už savo nesėkmes. Už Atlanto taip pat prastai sekėsi reportere anksčiau dirbusiai buvusiai Aliaskos gubernatorei Sarah Palin. Galbūt tai tėra sutapimai ar dabartinės bendros politinės padėties Lietuvoje atspindys, o galbūt tai argumentas žurnalistams dirbti savo darbą, o politikams leisti dirbti savąjį.

Filosofas

Laidoje „Be pykčio“ kalbindavęs daugybę įdomių žmonių, tarp jų ir politikų, filosofas ir akademikas Leonidas Donskis ilgainiui pats prie jų prisijungė, dabar atstovaujantis Lietuvą Europos Parlamente. Filosofija ir politika tampriai susijusios dar nuo Antikos laikų, kuomet Sokratas, Platonas ir kiti didūs mąstytojai ieškojo būdų pagerinti gyvenimą. Tačiau viena yra stovėti tribūnoje ir brėžti bendrus kontūrus, teorizuoti, o visai kas kita – ieškoti praktinių sprendimų ir susidurti su visomis šalies valdymo subtilybėmis. Šiandien daugiau filosofų politikoje pastebėti sunku, tuo tarpu senovėje su šiomis pareigomis sėkmingai susidorojo kinų filosofas Konfucijus, ėjęs Teisingumo ministro pareigas, bei už oratorinius sugebėjimus prisimenamas žymusis romėnų filosofas ir konsulas Ciceronas.

Aktorius

Grįžtame prie minties, jog politikoje praverčia pramogų versle reikalingi bruožai. Įtikti visuomenei, prisigerinti, papirkti prieš rinkimus nori visi, o tam prireikia ir aktorinių sugebėjimų. Ronaldas Reaganas, prieš pradėdamas politinę karjerą ir tapdamas JAV prezidentu dviem kadencijoms, net 30 metų vaidino Holivudo filmuose. Negalima nepaminėti ir veiksmo filmų legendos Arnoldo Schwarzeneggerio, prisiekusio respublikono, kuris 2003-iaisiais tapo Kalifornijos gubernatoriumi ir iki šiol eina šias pareigas. Lietuvoje gi aktoriams sekasi ne taip puikiai – galime prisiminti Remigijų Vilkaitį, ilgai neišsilaikiusį Kultūros ministro poste, bei Astą Baukutę, kurios karjera paženklinta ilga skandalų virtine. Kažkuria prasme jiems nosis nušluostė komikas bei aktorius socialliberalas Artūras Orlauskas, kurio nelydi jokie skandalai ar nesėkmės.

Verslininkas

Turite nuosavą verslą, kapitalą, nuobodu? Norisi daugiau? Eikite į politiką, apdumkite visiems akis, pasisukinėkite tarp kostiumuotų kvailių ir padėkite savo verslui dar labiau suklestėti! Žinoma, tai nereiškia, kad visi verslininkai korumpuoti ir tik tai ir tedaro. Tačiau plačiai nuskambėjus ūkio ministro D. Kreivio galimiems bandymams toliau verslauti, tenka atkreipti dėmesį į tai, kaip verslu užsiėmę (ar tebeužsiimantys) Seimo nariai gali piktnaudžiauti savo postu... Dar prisimename rusų verslininko J. Borisovo vaidmenį R. Pakso skandale, nuolat skaičiuojamus V. Uspaskich turtus (bei naujausią klausimą dėl galimai slepiamų mokesčių), „Rubicon group“ korupcijos skandalą, ir belieka palinksėti galva – verslą ir politiką „vienija“ godumas.

Kaip matėme iš aukštesnių pavyzdžių, politikoje apstu visokiausio plauko ir amato žmonių, dažnai atėjusių į šią sferą be politinio išsilavinimo ir sugebėjusių šio to pasiekti. Norisi priminti ir keletą kitų profesijų, pavyzdžiui, lakūno (Rolandą Paksą bei JAV Prezidento rinkimuose dalyvavusį John McCain sieja būtent pomėgis oreivystei) ar ekonomisto (ši sritis vienija dvi politikes – Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Lietuvos Liaudies partijos pirmininkę Kazimierą Prunskienę). Tačiau kokia bebūtų profesija, svarbiausias politikoje lieka sąžiningumas, kurio tikimės matyti kuo daugiau. Galbūt taip ir bus, jei atsakingai išsirinksime?..

Martynas Gedvila