Rugpjūčio pabaigoje vyksiančiose didžiausiose per 20 metų daugiadienių dviračių lenktynių „Baltic chain tour“ trasų, esančių Lietuvos teritorijoje, pobūdis pareikalaus išskirtinio lenktynininkų komandų susitelkimo.
Kaip spaudos konferencijoje teigė „Baltic chain tour“ organizatoriai, lenktynių dalyviai mūsų šalyje susidurs su panašiomis į lenktyniavimo kalnuose sąlygomis.
Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) generalinio sekretoriaus ir varžybų organizatoriaus Lietuvoje Vaclovo Šiugždinio teigimu, Lietuvos teritorijoje vyksiantys pirmieji „Baltic chain tour“ etapai žada būti intriguojantys jau vien savo trasomis.
„Lenktynėse dviratininkai išbandys save dviejų tipų trasose: žiedinėse ir tiesiose atkarpose iš miestų į miestus. Tiesiųjų trasų lenktyniavimo sąlygos yra itin panašios į lenktyniavimo kalnuose, nes abejais atvejais dviratininkai susiduria su rimtas problemas komandinei darnai galinčiu sukelti šoniniu vėju”,– teigia V. Šiugždinis.
80 proc. Lietuvoje esančių lenktynių trasų sudaro tiesios atkarpos, likusi dalis varžybų – žiedinės pagrindiniuose miestuose. Visoje šalyje besidriekiančių trasų bendras ilgis – 338 km. Pasak organizatorių, rungtynių važiavimo atkarpų išdėstymas yra itin patogus žiūrovams stebėti. Lietuvos teritorijoje lenktynių trasa drieksis šiomis vietovėmis: Vilnius – Širvintos – Ukmergė – Taujėnai – Velžys – Panevėžys – Pasvalys – Pakruojis – Šiauliai.
Pakartos Baltijos kelią
Paskutinį kartą profesionalūs dviratininkai visose trijose Baltijos šalyse vienu kartu lenktyniavo dar 1987 metais.
„Vėliau ši tradicija nutrūko, nes žmonės pradėjo pėsti eiti į Baltijos kelią“, – lenktynių pristatyme juokavo projekto globėjas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Šias varžybas po 6 kartus yra laimėję lietuviai su estais, Latvijos dviratininkai yra iškovoję 7 pergales.
V. Šiugždinio teigimu, „Baltic chain tour“ varžybų trasa primins Baltijos kelią. „Bus taip pat, tik atstumas – ilgesnis. Nes dviratininkai nevažiuos tiesiai, o suks ratus“, – atskleidžia V. Šiugždinis.
Dalyvaus geriausi dviratininkai
Vienomis prestižiškiausių varžybų visame Rytų Europos regione pretenduojančios tapti lenktynės šių metų rugpjūtį apjungs tris Baltijos šalis. Lietuvą jose atstovaus trys komandos, kurių sudėtis šiuo metu yra derinama.
Šiuo metu renginio organizatoriai derisi su pajėgiausiais šalies dviratininkais. Tikimasi, kad Lietuvos garbę gins ir profesionalo karjerą baigęs Raimundas Rumšas. Šiuo metu jis startuoja Italijos mėgėjų varžybose. Tačiau, anot Lietuvos rinktinės trenerio Remigijaus Lupeikio, Italijos mėgėjų varžybos yra labai aukšto lygio.
„Komandos bus formuojamos iš 12 Elito grupės sportininkų rinktinės kandidatų bei 12 jaunimo rinktinės kandidatų. Nors šiuo metu tikslių sudėčių pateikti negalime, tačiau norą savo namuose susigrumti su pajėgiausiais pasaulio dviratininkais jau yra išreiškusios tokios Lietuvos dviračių sporto žvaigždės kaip Vytautas Kaupas, Tomas Vaitkus, Gediminas Bagdonas bei Marius Bernatonis“,– pabrėžia organizatorius.
„Baltic chain tour“ lenktynėse dalyvaus po vieną nacionalinę komandą iš trijų Baltijos valstybių. Lietuvos rinktinę suburs vienas žymiausių šalies dviratininkų, baigusių profesionalo karjerą, treneris R. Lupeikis. Likusios komandos dalyvės yra formuojamos miestų-klubų principu. Rusija planuoja dalyvauti su tokiomis komandomis kaip Itera ir Samara. Kinija taip pat pateikė užklausą dėl galimybės dalyvauti su Europinėmis komandomis.
Prasidės Lietuvoje
Pirmąsias lenktynes, vyksiančias Lietuvoje, sudarys penki etapai: pirmasis rugpjūčio 17 d. Vilnius – Panevėžys, antrasis rugpjūčio 18 d. Panevėžys – Šiauliai, trečiasis rugpjūčio 19 d. Ryga – Sigulda, ketvirtasis rugpjūčio 20 d. Viljandi – Viljandi ir penktasis rugpjūčio 21 d. Talinas – Talinas. Bendras varžybų trasų ilgis – 837 km.
„Mums didelė garbė „Baltic chain tour“ prisidėti saugios ir žiūrovams patogios stebėti lenktynių infrastruktūros vystymo. Šios lenktynės yra neeilinis įvykis šalies dviračių sporto istorijoje, kuris, tikimasi, ženkliai prisidės ne tik prie dviračių sporto populiarinimo, bet ir paskatins ekologiškų transporto priemonių naudojimą”, – sako E. Masiulis.