Į 85 proc. visų eismo įvykių policija nekviečiama, o kaltininkas nustatomas ir nuostoliai atlyginami remiantis incidento dalyvių užpildytomis eismo įvykio deklaracijomis.
Prieš trejus metus įsigaliojusi tvarka palengvino policijos darbą vykstant į avarijos vietą, tuo tarpu draudikai turi būti atidesni tikrindami žmonių užpildytas deklaracijas, nes maždaug 30 – 40 proc. jų būna užpildytos neteisingai, neinformatyviai ar su klaidomis, praneša didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Maždaug 5 proc. deklaracijų – kai vairuotojai neteisingai prisiima kaltę pasirašydami kaltės pripažinimo langelyje, o vėliau, atsitokėję bando užginčyti šį savo veiksmą. Draudikai sako, kad žmogaus prašymas nėra pagrindinis argumentas papildomai tirti žalą, dažniausiai jau patys ekspertai būna pastebėję neatitikimus, iš kurių matosi, kad eismo dalyviai neteisingai suprato savo kaltes.
„Dažniausia klaida pildant deklaracijas – abu vairuotojai pasirašo pripažindami savo kaltę. Antra neteisingų deklaracijų klaida – neinformatyviai nubraižytos arba iš viso nebraižomos įvykio schemos. Dažniausiai vairuotojai nežino, kaip jas braižyti, kaip pažymėti važiavimo kryptį, automobilius, arba nežino Kelių eismo taisyklių”, – komentuoja „Lietuvos draudimo” transporto žalų strategijos ekspertas Rytis Markevičius.
Neretai pasitaiko, kad patiklūs ar streso po autoįvykio apimti žmonės sutinka su menama kalte. Dažniau, pasak draudikų, su menama kalte sutinka vyresnio amžiaus, patiklūs vairuotojai, taip pat moterys, paveiktos agresyviau nusiteikusių incidento dalyvių ir dėl to patiriamo streso.
„Dažniausiai nutinka, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių būna iškalbingesnis ir gudresnis – sugeba įtikinti, jog kita šalis ką nors pažeidė (pvz. per vėlai parodė posūkio signalą), taip pat turintis kasko draudimą „atleidžia” tikrajam kaltininkui iš gailesčio arba labai skubantys žmonės, neturintys laiko ginčytis sutinka pripažinti neesamą ar ginčytiną kaltę tik dėl to, kad būtų ramiau, greičiau ir nereiktų laukti policijos. Esame užfiksavę ir keistų nutikimų, kai naudojama psichologinė prievarta: į moters, sustojusios prie sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui, o į jos automobilį atsitrenkus kitam vairuotojui, pasirašė, jog ji yra kalta, kadangi tikrasis kaltininkas ją „įtikino”, jog ji būtų dar spėjusi peršokti per sankryžą”, – pasakoja „Lietuvos draudimo” ekspertas, patardamas visuomet būti atidesniems ir nepasiduoti panikai ir stresui.
„Lietuvos draudimas” yra seniausia ir didžiausia draudimo bendrovė Lietuvoje, šiemet švenčianti 90 metų jubiliejų. „Lietuvos draudimo” paslaugomis naudojasi kas trečias besidraudžiantis šalies gyventojas. Bendrovė priklauso vienai didžiausių pasaulyje draudimo grupei RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir visame pasaulyje aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų.
Policiją privaloma kviesti šiais atvejais:
– jei dėl eismo įvykio žuvo ar buvo sužeisti žmonės,
– jei yra apgadintas turtas, kurio savininko nėra avarijos vietoje, pvz. automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkus į kitą stovintį automobilį,
– jei įvykyje dalyvavo daugiau nei 2 transporto priemonės,
– jei nežinote, kuris eismo dalyvis kaltas ar nesutariate dėl aplinkybių,
– jei įtariate, kad kitas vairuotojas yra apsvaigęs ar neblaivus.
Jei nežinote, kaip užpildyti deklaraciją – konsultuokitės su draudimo specialistais telefonu 1828.
Nepasiduokite įkalbinėjimams pripažinti kaltę jei nesate tikras.
Nedalyvaukite sukčiavimuose, kai kitas vairuotojas bando apsidrausti po įvykio, nes tapsite nusikaltimo bendrininku.