Krikščionių pasaulis ilgą laiką minėjo Jėzaus Kristaus ir jo mokinių Paskutinę Vakarienę - Didįjį ketvirtadienį, tačiau pirmadienį paskelbti naujausi tyrinėjimai atskleidė, kad visa tai vyko trečiadienį prieš nukryžiavimą, praneša naujienų agentūra AFP.

Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto mokslininkas profesorius Colinas Humphreysas mano, kad šią „makalynę“ įvedė kalendorius, ir tvirtina esą naujos išvados galiausiai duos pagreitį nustatyti pastovią Velykų šventės datą. 

Profesorius pasitelkė biblinių, istorinių ir astronominių tyrinėjimų derinį, kad nustatytų tikslų gamtinį ir laiko pasirinkimą datai, kada Jėzus su savo mokiniais susirinko paskutinės prieš Jo nukryžiavimą vakarienės.

Apaštalai Matas, Morkus ir Lukas įvardina, kad Paskutinė vakarienė sutapo su žydų šventės Paschos (Velykų) pradžia, tuo tarpu Kristaus sekėjas Jonas tvirtina ją buvus prieš Paschą.

Kembridžo universiteto mokslininkas naujoje knygoje „Paskutinės Vakarienė paslaptis“ (The Mystery Of The Last Supper), priėjo išvadą, kad Jėzus, kaip ir Matas, Morkus ir Lukas, galėjęs „gyventi“ pagal kitokį kalendorių nei Jonas.

„Kad ir ką galvojate apie Bibliją, aišku viena – žydų tauta niekada nesupainiotų Paschos valgio – neraugintos duonos (iškeptos greitosiomis, be mielių, aut.past.) su jokiu kitu valgiu, tad kodėl evangelistų pasakojimai šiuo atžvilgiu skiriasi, iš tikrųjų sunku suprasti“, - teigia C. Humphreysas.

Mokslininkus jau seniai glumino akivaizdūs Biblijos netikslumai. Pasak profesoriaus, todėl daugelis Biblijos tyrinėtojų ir aiškino, kad negalima tikėti viskuo, kas skelbiama evangelijose. Tačiau mokslui ir evangelijoms žengiant koja kojon esą galima iš tiesų įrodyti, jog čia nebūta jokių prieštaravimų.

Pagal C. Humphreyso teoriją, Jėzus gyveno pagal senąjį žydų (mėnulio-saulės) kalendorių, o ne oficialiu Mėnulio kalendoriumi, plačiai naudotu jo nukryžiavimo metu ir naudojamu iki šiol.

Tai reikštų, kad žydai neraugintą duoną, o Jėzus su savo mokiniais – Paskutinę Vakarienę, dalinosi trečiadienį. Profesoriaus teigimu, tik nuo šios savaitės dienos iki nukryžiavimo galėjo nutikti tiek daug įvykių. Esą Jėzaus suėmimas, tardymas ir teisimas negalėjo įvykti vos per vieną naktį – tam išties reikėjo daugiau laiko.

C. Humphreyso teigimu, Šventų Velykų datą reikėtų pagaliau imti skaičiuoti pagal šiuolaikinį saulės kalendorių. Jei Kristaus nukryžiavimas įvyko balandžio 3-iąją, tai Pirmoji Velykų diena būtų švenčiama balandžio 5-ąją.

Belieka pastebėti, kad jei ši krikščionių pasaulio šventė nebūtų „kilnojama“, prarastų kitą, „Velykų Sekmadienio“, pavadinimą , neliktų ir Verbų sekmadienio bei Didžiosios savaitės prieš Velykas, Sekminių.

 Pasidžiaukime, kol galime, kad šiemet „savąsias“ Velykas tą pačią dieną švenčia ne tik Romos katalikai, bet ir likę krikščionys bei žydai. Visi kartu šią šventę „galbūt“ minėsime 2014 m. balandžio 20-ąją ir 2017 m. balandžio 16-ąją.

Nerijus Drochneris
Iliustracija: Jacopo Bassano paveikslas
„Paskutinė vakarienė“ (1542 m.)