Sveiki, esu 26 metų vaikinas, artimai draugauju su mergina jau trys metai. Atrodytų viskas yra gerai, bet prieš pusmetį aš netekau darbo ir niekaip nesugebu susirasti naujo. Tuo tarpu mano mergina sėkmingai dirba ir pakankamai uždirba. Nors ji pinigų nesureikšmina, mes galima sakyti, gyvename abu iš jos atlyginimo, bet aš taip negaliu daugiau. Man gėda ir prieš draugus ir prieš ją. Jaučiuosi visiškas nevykėlis. Bandau susirasti darbą, bet buvau pakviestas tik į keletą pokalbių. Darosi jau visai sunku – niekur nenoriu eiti, kas susiję su išlaidomis. Jaučiu, kad būtent dėl to atsiranda vis daugiau pykčių ir tolstame vienas nuo kito. Mes mylime vienas kitą, bet paprasčiausiai man sunku su savimi ir gėda, kad esu jos išlaikytinis ir nesugebu susirasti darbo. Manau, kad jei vėl viskas būtų, kaip anksčiau, jei vėl turėčiau darbą, viskas būtų kitaip. Ką daryti, kaip man jaustis pilnaverčiu?
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Sveikas, Vaikine be vardo. Nežinau, ar vardą ar bent tariamą vardą tiesiog pamiršote parašyti, ar jaučiatės toks kaip, Jūs sakote, „visiškas nevykėlis“, jog net prisistatyti neverta. Tai ką gi – taip ir kreipsiuos į Jus – Vaikine.
Taigi, mielas Vaikine, iš Jūsų gana išsamaus klausimo, kuriame atskeidžiate kaip sunkiai jaučiatės, man, deja, susidaro įspūdis, jog tuo „visišku nevykėliu“ jaučiatės tarsi savo noru. Pabandysiu paaiškinti, kodėl taip manau.
Suprantu, kad prieštarausite man, jog į tokią sunkią padėtį Jus pastūmėjo darbo netekimas, susijęs su bendra sunkia šalies ekonomine situacija. Ir Jūs būsite teisus – tokioje padėtyje kaip Jūs (ir dar blogesnėje: Jums nereikia išlaikyti vaikų) ne savo noru yra atsidūrę tūkstančiai žmonių. Bet dėl to jie automatiškai netampa „nevykėliais“. Tai tiesiog sunkus metas, kurį reikia išgyventi. Ir būtent tai, kaip jie jį išgyvena – pasimeta, palūžta, gailisi savęs ar, atvirkščiai, kovoja, nenuleidžia rankų ir nosies, ieško išeičių – įtakoja jų asmenybės augimą ir vertę.
Darbas nėra vienintelis žmogaus vertės matas
Taigi neesate vienintelis pasaulyje, kuriam taip atsitiko, tad vien jau dėl to nėra reikalo jaustis „visišku nevykėliu“. Jums, kaip ir daugybei kitų žmonių, tame tarpe jaunų vaikinų ir vyrų, dabar sunkus metas. Aš tikrai suprantu ir neneigiu to, jog Jums, jaunam vaikinui sunku būti be darbo ir kaip teigiate, būti savo merginos išlaikytiniu, tačiau noriu pasakyti, jog darbas nėra vienintelis žmogaus vertės matas. Drįstu spėti, jog tą patį Jums pasakytų ( o gal ir sako) Jūsų mergina, galbūt ir draugai, jei jų pasiteirautumėt.
Taigi, dabar apie tai, kodėl manau, jog jaučiatės menkaverčiu tarsi savo noru. Apie tai man kalba Jūsų paties pristatoma problema. Jūs niekur neužsimenate, kad Jūsų mergina ar draugai Jums priekaištautų, Jus žemintų ar ko nors reikalautų iš Jūsų susidariusioje situacijoje. Kaip suprantu, viskas yra tarsi atvirkščiai. Jūs teigiate, kad Jūsų mergina pinigų nesureikšmina, vadinasi jai reikšmingi yra ir kiti dalykai, pvz. Jūsų santykiai, bendra veikla, Jūsų asmeninės savybės, dėl kurių esate vertinamas, ir kt. O Jūs, kaip suprantu, bent jau šiuo metu esate pinigus labai sureikšminęs. Taip labai sureikšminęs, jog jų neturėjmas taip stipriai žeidia Jūsų savigarbą, kad geriau sutinkate gadinti santykius su mylimąja, atsisakydamas su išlaidomis susijusių sprendimų, nei išgyventi asmeninį nepatogumą.
Vertybių peržvelgimas
Galbūt Jums reikėtų peržvelgti iš naujo savo vertybes – kriziniu metu visuomet naudinga tai padaryti. Paanalizuokite, kas Jums svarbiausia – santykiai, meilė, tarpusavio supratimas, pinigai, Jūsų paties gera savijauta ir kt. Galite atlikti asmeninę analizę, tačiau labai siūlyčiau pasikalbėti ir pasidalinti savo nerimu ir išgyvenimais su savo mergina.
Nežinau ar kalbate apie tai, bet spėju, kad savitarpio supratimo Jums trūksta, ir tai neramina Jus patį – teigiate, jog jaučiate, kad tolstate vienas nuo kito. Taigi, tiesiog pasikalbėkite nuoširdžiai ir atvirai – gali būti, jog pasitvirtins liaudies išmintis, jog pasidalintas rūpestis ir skausmas sumažėja perpus.
Sunkus kartu išgyventas metas gali užgrūdinti ir subrandinti santykius
Ji geriau supras Jūsų nuogąstavimus ir išgyvenimus, Jūs sužinosite, ką ji mano apie Jus, už ką Jus vertina ir be Jūsų darbo. Viliuosi, kad surasite tinkamą Jums abiems sprendimą šiuo sunkiu metu. Sunkus kartu išgyventas metas gali užgrūdinti ir subrandinti santykius, bet gali juos ir numarinti, jei juos apleisime ir susikoncentruosime tik į savo asmenines problemas. Neleiskite, kad pinigai (nesvarbu – jų trūkumas ar perteklius) ir ambicijos pažeistų dviejų mylinčių vienas kitą žmonių santykius.
Viskas yra laikina. Taip pat ir krizė
O pabaigai norėčiau primygtinai priminti, jog, ši susiklosčiusi situacija, šis darbo neturėjimas, mielas Vaikine, yra l a i k i n a s! Anksčiau ar vėliau Jūs darbą rasite ir viskas grįš į vėžes. Tačiau klausimas, kaip šis krizinis laikas bus paveikęs Jus ir Jūsų santykius. Jei šiuo kriziniu metu žmogus, nors ir neturi oficialaus darbo, tačiau nesėdi rankų sudėjęs, nestumia laiko prie televizoriaus ir neverkšlena, tačiau kažką naudingo veikia – ieško naujų darbo galimybių, atlieka namų ruošos darbus, rūpinasi vaikais, mokosi ko nors (pvz. kalbų), skaito vertingą literatūrą, lavina kokius nors įgūdžius (pvz. maisto gaminimo, sporto, kompiuterinius ir kt.), skiria laiko kokiam senam ar naujai atrastam hobiui ir t.t., tai jis yra visiškai pilnavertis žmogus, sugebantis prasmingai išgyventi sunkų laikotarpį.
Ir pasakyčiau dar svariau – tai stiprus ir išmintingas žmogus, kuris sugeba pasinaudoti krizės teikiamomis galimybėmis. Neveltui japonai (o gal kiniečiai) krizės sąvokai apibūdinti naudoja du hieroglifus – vienas jų reiškia „pavojus“, kitas – „galimybė“.
Taigi, mielas Vaikine, nuoširdžiai linkiu atrasti Jums skirtas galimybes, slypinčias sunkiame laikotarpyje, jomis pasinaudoti ir jaustis, kaip Jūs trokštate, pilnaverčiu žmogumi.