Minkštas korys rankoje, per pirštus varvantis medus, sode tarp dūmų ir avilių žmonės „kosmonauto“ kostiumais kopinėja avilius – iš vaikystės atklystantys atsiminimai. Arba... vakarykščiai įspūdžiai po apsilankymo pas savo bičių šeimas.

Sakoma, kad bitininkystė – labai universali specialybė. Bites auginantis žmogus turi gerai išmanyti apie gyvūnų veisimą, auginimą ir gydymą, augalų sodinimą ir priežiūrą, žinoti techninius ir mechaninius pagrindus... Tačiau viso to galima išmokti, svarbiausia – mylėti gamtą ir suprasti jos žmogui teikiamą naudą.

Taigi jei turite sodą ir jau seniai slaptai svajojate veisti bites, nėra geresnio laiko už esamąjį tai pradėti daryti. Kol draugams ar, pavyzdžiui, Tymo turgelio lankytojams duosite paragauti savo medaus, reikės palaukti bent jau metus. O jau po to per savaitę galėsite sau leisti suvalgyti bent po vieną stiklainį savo bičių sunešto tiršto nektaro. 3–4 asmenų šeimai vienos bičių šeimos medaus produkcijos pakanka metams. Kadangi žmogui per tą laiką rekomenduojama suvartoti iki 2 kg medaus, tai, kas lieka, galima parduoti, padovanoti ar kitaip panaudoti.

Tačiau bites žmogus geru žodžiu pamini ne tik skanaudamas jų medų, žiedadulkes, bičių duonelę, naudodamas vašką ar pikį, bet ir vasarą klausydamasis jų maloniai nuteikiančio dūzgimo. Žmonės, auginantys bites, sako, kad už jas sode nėra geresnio kompaniono ir pagalbininko. Jos sodo augmenija rūpinasi gal netgi entuziastingiau už pačius šeimininkus. Genint, ravint ar kitaip prižiūrint sodą, bitės visada darbuojasi greta apdulkindamos augalus ir taip pagerindamos derliaus kokybę.

Natūralaus naminio medaus, už kurio stiklainį neturint dūzgiančių avilių sumokama keliasdešimt litų, vertė organizmui tokia didelė, kad net gali išgydyti knarkimą. Tad, kaip matyti, auginti bites tikrai verta. Žinoma, bitininku per naktį netampama, bet svarbiausia pradėti. Geriausia, žinoma, tokiu atveju konsultuotis su kažkuo, kas tikrai išmano šį amatą. Jeigu neturite savo pažįstamų rate bitininkų, iš kurių perimtumėte patirtį, žinokite, kad Lietuvoje veikia Lietuvos bitininkų sąjunga, įvairiausios Bitininkų draugijos, į kurias bet kada galite kreiptis. Kaip sako Vilniaus bitininkų susivienijimo konsultantė Irena Semėnienė, pradėti reikia nuo bičių pirkimo: „Užtenka įsigyti bent vieną šeimą, kad taptum bitininku, juk susidursi su tomis pačiomis problemomis, iškils tie patys klausimai, augini vieną ar penkias šeimas.“ Įsigijus pirmąją šeimą, kurią sudaro motina, bitės darbininkės ir tranai, galima kreiptis į draugijas dėl pažymėjimo. Gavus jį, būsite kviečiami į įvairiausias paskaitas, šventes, kur galėsite sužinoti visus atsakymus į bitininko kasdienybėje iškylančius klausimus.

Tačiau patyrę bitininkai pataria įsigyti iš karto dvi šeimas, nes žuvus vienintelėje šeimoje motinėlei, sunyksta ir pati šeima. Tokiais atvejais labai gerai turėti antrajai šeimai priklausančią motinėlę. Pirmąjį avilį pastatykite sodo krašte, šiltoje užuovėjoje. Svarbu, kad aplink būtų augmenijos. Pradedantiesiems bitininkams, bijantiems savo naujųjų augintinių įgėlimo, patariama einant prie avilių nesikvepinti, nenaudoti jokių aitrų kvapą skleidžiančių kremų, ypač priemonių po skutimosi ir pan. Bites itin erzina žoliapjovės keliama vibracija.

Ne tik medus teigiamai veikia žmogaus sveikatą, bet ir pats darbas su bitėmis. Jis ugdo pastabumą, stropumą, nuovokumą, ramina mintis ir labai greitai tampa poilsio forma. Tad linkime sėkmės!

Besidomintiesiems bitininkyste rekomenduojame aplankyti Senovinį bitininkystės muziejų Ignalinoje.

Dovilė Raustytė