Verslininkė, modelis Eglė Grėbliauskaitė su keturiais vaikais vasarą leidžia miškuose. Toli ir nuo podiumo, ir nuo biuro, tačiau tai – sąmoningas Eglės pasirinkimas: darbai sustyguoti, laikas mėgautis motinyste.
Informacijos gausa, pasiekianti naujai iškeptus tėvus, dažniausiai apsuka galvą. Pokalbis su Egle – apie tai, kaip ir kur atsirinkti, kaip auginti savo vaikus.
Ar mieste įmanoma gyventi sveikai?
Atsakymas priklauso nuo lūkesčių ir vertinimo griežtumo. Jeigu labai griežtai, tai sveikai gyventi šiais laikais beveik neįmanoma. Užmiestis suteikia tik daugiau žalumos ir grynesnio oro, tačiau ką ir kaip valgome, kaip bendraujame, kaip leidžiame laisvalaikį, renkamės patys. Mes su šeima įsikūrę Vilniuje, tik vasaras ir moksleivių atostogas praleidžiame už miesto, tačiau stengiamės gyventi ekologiškai visus metus.
Kas paskatino ekologiškai auginti vaikus?
Atsakomybė prieš juos, gyvenimo pradžioje visiškai priklausomus nuo tėvų pasirinkimo, paskatino rinktis atsakingai, susimąstyti, kokią įtaką darome visuomenei, kokius įpročius ugdome augindami atžalas, ką paliksime po savęs.
Kurį laiką būdama mama derinau verslą ir motinystę, tačiau vienu metu patogiai ant dviejų kėdžių nepasėdėsi. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad kuo daugiau laiko mama praleis su savo vaikais nuo pat gimimo, tuo savarankiškesni ir mažiau rūpesčių keliantys jie užaugs. Tuomet ir verslui bus galima daugiau laiko skirti.
Turinčioms savo verslą rekomenduočiau jį sutvarkyti taip, kad kurį laiką galima būtų jam nevadovauti (juk savininko ir vadovo funkcijos skiriasi), arba griežtai skirti jam tik dalį dienos.
Dar viena paskata atsigręžti į ekologiją – noras gyventi sveikai. Turbūt labiausiai susimastome apie sveikatą tuomet, kai susilaukiame savo vaikų.
Iš kur semtis informacijos norint auginti vaikus ekologiškai?
Internetas, bendraminčiai ir blaivus protas. Žinoma, kiekviena mama gali intuityviai įvertinti, kiek natūrali ir nekenksminga vaikus supanti aplinka, tačiau verta pasidomėti plačiau, specializuotuose interneto puslapiuose.
Džiugu, kad kūdikio maitinimas krūtimi yra saugomas įstatymų – reklamuodami pieno mišinius gamintojai įpareigoti nurodyti, kad motinos pienas yra tinkamiausias kūdikiui. Tačiau reklamoje dažnai kalbama apie mišinyje esančius vertingus priedus, kas gali jauną, jautrią mamą išmušti iš vėžių.
Šeimos, tėvų, draugių patarimai turi nemažai įtakos. Dėl to svarbu, kad kuo daugiau žmonių būtų informuoti.
Šiandien rinkoje gausu produktų, kurie palengvina mamų kasdienybę, bet yra itin neekologiški. Kaip atsispirti sauskelnių, cheminių mišinukų ir t.t. pagundai?
Kiekviena mama ieško optimalaus sprendimo, nes abejų – ir mamos, ir vaikučio – savijauta yra vienodai svarbi, vienas kitam jie be galo reikalingi sveiki ir laimingi. Jei yra įmanoma ir mama turi pakankamai žinių, natūralus maitinimas motinos pienu ir yra pats paprasčiausias ir lengviausias abiem. Mamai nereikia plauti buteliukų, keltis virinti vandens, rūpintis, kad pienas nesugižtų, – pakanka priglausti savo kūdikį prie krūtinės. Motinos pienas visuomet šiltas, šviežias, visuomet paruoštas ir be galo skanus vaikui. Tačiau labai svarbu, kad mamos prieš pradėdamos maitinti įgytų reikiamų žinių.
Reikia turėti omeny, kad ne visi patarimai – net mylinčių močiučių – yra teisingi. Ši taisyklė galioja sauskelnėms, puodukui bei kitiems auginimo klausimams.
Kokių patarimų turite “žalioms” ar norinčioms tokiomis tapti mamoms?
Nieko nebijoti, viską mylėti, pasidomėti specializuota literatūra bei informacija interneto svetainėse ir nepamiršti, kad žmogus yra gamtos dalis.
Ar ekologija – mada, ar ji įsišaknys kaip įprotis?
Ekologija šiuo metu tapo mada. Prekybininkai ir gamintojai dažnai tuo pasinaudoja, tačiau tai nėra blogai. Ta pati mada ilgainiui taps tokia jėga, kad gyventi, gaminti ir parduoti atsakingai taps neišvengiama, nes visuomenė bus labai gerai informuota ir paprasčiausiai nebepirks to, kas jai gali būti kenksminga.
Žmonių, norinčių gyventi sveikai, Lietuvoje yra nemažai ir, esu įsitikinusi, jų gretos gausėja. Šiemet kai kurie jų bursis Blusų festivalyje. Jau vien jaunų žmonių iniciatyva organizuoti festivalį yra įkvepiantis pavyzdys, kad galima renginius daryti kitaip, gyventi kitaip, kad kiekvienam mūsų žingsniui yra daug alternatyvų, kurios nekenktų mums patiems ir mūsų aplinkai.
Ko tikitės iš Blusų festivalio?
Manau, šį šeštadienį Karpiškių kaime susirink įvairūs žmonės, vertinantys meniškus, tikrus dalykus. Šis projektas turi ir socialinės reikšmės, nes vyksta žmonių edukacija apie gražesnį ir geresnį gyvenimą. Esu tikra, kad laikui bėgant festivalio idėjos plis ir populiarės. Taip atsitiko daugelyje Europos valstybių, Lietuva – ne išimtis. Būtų smagu, kad tokie renginiai taptų tradicija ir kartotųsi kasmet kaip graži visų, prijaučiančių ekologijai ir sveikos gyvensenos idėjoms, šventė. Bendruomenė kuriasi visur, kur yra bendraminčių, – tas procesas vyksta natūraliai.