Eilinį kartą žiūrinėjant puikias tinklaraštininko Backyard Bill fotografijas, kuriose įamžinti stilingi, dėmesį traukiantys Amerikos gyventojai, akys užkliuvo už vieno įrašo antraštės – „Lina Plioplytė. New York“.
Sutikite – išvysti ryškiaspalviais, įvairiausiais raštais išmargintais drabužiais ir ekstravagantiškais aksesuarais pasipuošusią lietuvaitę, pozuojančią skirtingose Niujorko vietose, pasitaiko ne kasdien. Įspūdį sustiprina ir mini interviu detalės, pateikiamos po nuotraukomis: pagyvenusi keliose skirtingose vietose Vakarų pakrantėje, mergina apsistojo Brukline, o mėgstamiausia jos veikla ir saviraškos erdvė – internetinis tinklalapis „Teenage Peanut“, kuriame – gausybė tautietės darbų: trumpametražių filmukų, mados reportažų ir muzikos video klipų. Jų režisierė ar bendraautorė – Lina, kurios užsakovų sąraše – aktorius ir dainininkas Jared Leto su grupe „30 Seconds to Mars“, avalynės „Timberland“ kūrėjai, amerikietiško pop kultūros ir mados žurnalo NYLON“ internetinė televizija NYLON TV ir daugelis kitų.
Negalėjau praleisti progos pasikalbėti su Lina! Galimybės neleido avantiūriškai sėsti į pirmą lėktuvą Vilnius–Niujorkas ir savo akimis pamatyti kaip dangoraižių mieste gyvena talentinga 27-erių metų mergina – teko pasinaudoti bet kokius atstumus įveikiančiu internetu.
Lina, kas rytą pabundi Brukline – gausiausiai apgyvendintame Niujorko rajone, kur gyvena maždaug 2,5 milijono žmonių. Kaip atsiradai Amerikoje?
Gyvenu valstijose nuo 2004-ųjų. Čia atvykau dirbti pagal tarptautinę studentų programą „Work and Travel USA“ ir… netikėtai pasilikau. Tai labai ilga istorija. Gyvenau Kolorade ir Kalifornijoje, o 2007-aisiais vasarai atvažiavau į Niujorką, tačiau pasilikau ilgam. Jaučiuosi kaip namie – fantastiškas miestas, žmonės ir energija – čia galima nuveikti daugybę dalykų.
Mintis pasilikti tiesiog šovė į galvą? Kaip reagavo artimieji?
Visą gyvenimą vadovaujuosi momentiniais sprendimais, todėl mano mama visiškai nenustebo, kai po vasaros praleistos Kolorade pasakiau šeimai, jog namo negrįšiu. Pasilikau čia, nes buvo įdomu ir norėjosi daugiau patirti.
Bet juk Lietuvoje liko draugai, šeima, mokslai – Tavo gyvenimas. Nejauti sentimentų?
Turiu „žalią kortą“, taigi keliauti iš ir į JAV galiu kada noriu – tą dažnai ir darau. Palaikau glaudų ryšį su Lietuva – namus aplankau dukart per metus. Be abejo, pasiilgstu šeimos, bet dažnai kalbamės, o su mama tapome dar artimesnės. Nemanau, kad atstumas trukdo ir draugams – dabar jie visi išsibarstę po pasaulį, bet nuo to juk netampa mažiau brangūs. Suradau draugų lietuvių ir po išvykimo – tai mane labai džiugina. Dabar turiu draugų ratą čia, Niujorke, mokslus kremtu internetu, todėl skųstis nelabai galiu!
Kokius tris didžiausius Niujorko privalumus įvardintum?
1. Čia visada yra ką veikti – šis miestas iš tiesų niekada nemiega!
2. Čia įmanoma susitikti savo herojus, kad ir kokio „kalibro“ jie bebūtų.
3. Miesto energija yra neišsemiamas šaltinis veikti, kurti, daryti.
O trūkumus?
1. Čia „baisiai“ brangu – turi nuolat dirbti, kad galėtum išgyventi.
2. Žiemos – bjauriai šaltos, o vasaros per karštos. Visi nuolat skundžiasi oru, bet mes su draugais padarėm išvadą, kad blogas oras skatina produktyvumą.
3. Čia puola šizofrenija! Nenumaldomas eismo, žmonių, idėjų, garsų srautas įkvepia, bet kartu ir vargina. Kiekvienas privalo palikti Niujorką nors vienai dienai bent kartą per porą mėnesių, kitaip imi darytis paranoiškas – pradeda vaidentis teroristai, vagys ar pasaulio pabaiga.
.jpg)
Kaip atpažinti tipinį niujorkietį? Koks jis?
Visada skubantis, trumpai atsakantis į klausimus, dažnai nepaleidžiantis iš rankų „Blackberry“ – tai mados niujorkietis, su kuriuo dažniausiai turiu reikalų. Apskritai niujorkietis – aštraus proto, visada stebintis aplinką tipažas. Čia privalai būti budrus, kitaip taksi, dviratininkai, turistai užlips ant galvos!
Internete gausu fotografijų, kuriose pozuoji tinklaraštininkams, mados ir stiliaus leidiniams. Kaip pavyksta patrauki fotografų dėmesį, gyvenant viename didžiausių ir daugiakultūriškiausių miestų pasaulyje, kur išsiskirti iš minios – nelengva užduotis?
Niujorke „gatvės fotografų“ daugybė – daugybė ir jų objektų! Nemažai jaunų žmonių, kurie bent kiek įdomiau atrodo, yra fotografuojami. Nemanau, kad šių dienų gyvenime tai didelis pasiekimas ar nuopelnas. Nepasakyčiau, jog rengiuosi kažkaip super ypatingai, bet sutinku, kad dažnai atrodau spalvingiau nei eilinis niujorkietis. Juk oficiali šio miesto aprangos spalva – juoda.
Kaip formuoji savo stilių? Koks Tavo garderobas?
Man patinka „žaisti“ su drabužiais. Apskritai apranga man yra svarbi, nes tinkamai apsirengęs, patikdamas sau, tikrai gali pasigerinti savo dieną. Mano stilius eklektiškas: viskas, kas atrodo bent truputį netikėtai, būtinai patrauks mano dėmesį, renkantis apdarą. Tiesa, leopardiniai raštai, kailis, ryškesni akcentai ir skirtingos tekstūros yra tai, ko visada dairausi vintage parduotuvėse. Vasarą Niujorke sunku, nes čia taip karšta, jog pakanka užsivilkti marškinėlius, apsimauti sijoną ir viskas. Man patinka ruduo, nes tada reikia švarkelio ir pėdkelnių. Juk kuo daugiau drabužių sluoksnių, tuo įdomiau.
Interviu, reportažai, klipai, trumpametražiai filmai – video kūrimas yra Tavo gyvenimo dalis. Kur to išmokai?
Studijavau žurnalistiką Vilniuje, vėliau – Boulderio mieste Kolorade. Ten išmokau montuoti žinioms, bet rimtosios žinios man niekada nepatiko. Kūrybinio filmavimo įgūdžius išlavinau dirbdama su NYLON žurnalu. Čia turėjau kūrybinę laisvę – internetinei žurnalo svetainės televizijai NYLON TV filmavau muzikantus ir modelius. Nepavadinčiau to tikrąja televizija, tačiau ten išdirbau beveik trejus metus ir išmokau visko, ką dabar žinau, susipažinau su daugybe įdomių žmonių. Taip pradėjau kurti muzikinius klipus, ką tik baigiau savo pirmąją trumpą dokumentiką – kuo daugiau darai, tuo daugiau išmoksti. Dabar esu laisvai samdoma „kamerinė mergaitė“, režisierė ir montuotoja – dirbu su skirtingomis kompanijomis ir randu laiko savo projektams.
Dirbdama NYLON TV dalyvavai mados savaitėse, Tavo video siužetuose galima išvysti „Chanel“, „Alexander McQueen“, „Marc Jacobs“ kolekcijų pristatymus, interviu su Karl‘u Lagerfeld‘u, Lindsay Lohan ir daugeliu kitų įžymybių. Kaip atrodo mados virtuvė iš vidaus?
Mados savaitė – ko gero sunkiausia savaitė metuose. Viskas be galo įdomu – miestas sujuda, išgražėja, modeliai ir fotografai – ant kiekvieno kampo, tačiau man šis metas reiškia įtemptą darbą, kai tenka filmuoti net ir šešias kolekcijas per dieną! Mados pasaulis yra labai įdomus ir gražus, bet tuo pačiu ir paviršutiniškas. Man teko didžiulė garbė filmuoti tokius mados „šulus“, kaip Karl’as Lagerfeld’as, Alber’as Elbaz’as iš „Lanvin“ mados namų, Donna Karan, kurianti savo vardo bei „DKNY“ prekinio ženklo drabužių kolekcijas, Betsey Johnson – šie žmonės yra fantastiški, turintys puikų humoro jausmą. Aš juos tikrai gerbiu. Tai menininkai! Jie protingi, žinantys ką daro, tačiau kartu ir linksmi, paprasti, „nepasikėlę“. Tiesa, juos supantys žmonės dažnai linkę į perdėtą dramatizmą. Tai apkalbas ir rietenas itin mėgstanti scena!
Vienas iš Tavo projektų – „Advanced Style Ladies“. Kaip gimė idėja kurti trumpametražius filmus, kuriuose savo požiūrį į stilių ir madą atskleidžia garbaus amžiaus damos?
Stilingos vyresnės moterys visada traukė mano dėmesį. Dažnai savęs klausdavau – kodėl vienos sulaukę 30-ties renkasi patogius džinsus ir sportbačius, o kitos dar ir 80-ties dažo lūpas oranžine spalva ir nešioja leopardinius kostiumėlius? Tokios moterys mane įkvepia. Mano draugas Ari Cohen’as sukūrė tinklaraštį „Advanced Style“, kuriam pradėjo fotografuoti stilingas garbaus amžiaus damas Niujorko gatvėse. Man labai patiko jo sumanymas, todėl prisijungiau – pradėjome filmuoti trumpus interviu ponių namuose, kuriuose jos galėjo parodyti savo mėgstamiausius aksesuarus ir papasakoti apie save. Tai darome jau keletą metų, o mūsų resursai – neišsenkantys – juk Niujorke tiek daug įdomių damų! Svarbiausias dalykas, kurį iš jų girdime – legendinės Coco Chanel mintis: „Mada ateina ir praeina, o stilius išlieka“ – mada yra norintiems atrodyti, kaip visi, o stilius – tiems, kurie nori išsiskirti iš minios.
„Teenage Peanut“ – Tavo internetinis puslapis. Kaip jis atsirado?
„Teenage Peanut“ esu aš. Tai mano kūrybinė produkcijos firma. Po šiuo ženklu kuriu visus savo filmukus. Anglakalbiams prisiminti „Teenage Peanut“ yra žymiai lengviau nei „Lina Plioplyte“! Kartą vienas vaikas, neišgirdęs mano vardo, pavadino mane „Peanut“ – taip ir prilipo. „Teenage“ „prikabinau“ vėliau, nes patiko skambesys. Nupiešiau ir logotipą – paauglį žemės riešutėlį su kamera arba su cigarete.
Tavo kūrybos užsakovų sąraše neįmanoma nepastebėti aktoriaus ir grupės „30 Seconds To Mars“ lyderio Jared’o Leto vardo. Kaip susipažinote?
Susipažinau su Jared’u filmuodama jo grupės fotosesiją NYLON viršeliui. Gerai sutarėme, todėl jis pasiūlė pafilmuoti jo koncerte Niujorke. Tapome draugais ir kai jis čia vieši – o tai būna retai – susitinkame.
Minėjai, jog svarbius sprendimus priimi ekspromtu, bet tikiu, kad kūrybinių ir asmeninių ateities planų visgi turi?
Noriu tapti rimta filmų kūrėja! Man labai patinka šis mediumas – noriu juo skleisti žinutę pasauliui apie grožį ir saviraišką. Turiu daug svajonių, noro dirbti ir mokytis su Holivudo kinematografais, bet viskam savas laikas!
Amerika – galutinė Tavo stotelė? O gal sugrįši į Lietuvą?
Lietuva yra mano tėvynė ir didžiuojuosi būdama lietuve, tačiau dabar mano įkvėpimo šaltinis ir namai – Niujorkas. Negaliu sakyti, kad Amerika bus paskutinė stotelė – labai norėčiau pagyventi Tokijuje ir Paryžiuje.
Pritari minčiai, jog kiekvienas jaunas žmogus, turintis svajonę gali tiesiog mesti savo kasdienybę ir iškeliauti į svajonių šalį?
Manau, jog visi turėtų siekti to, ko iš tiesų nori gyvenime. Tikrai netvirtinu, kad „žolė žalesnė anapus“ – visada mylėjau savo namus ir niekada nenorėjau išvažiuoti su visam. „Svajonių šalis“ nebūtinai egzistuoja – man Amerika ja niekada nebuvo. Tiesiog būdama čia suvokiau savo svajones ir tikslus: čia yra priemonių juos įgyvendinti, čia gyvena mano herojai, kuriuos galima filmuoti.