Kulinarinės knygos vis dažniau užkariauja knygynų lentynas, jos karaliavo ir šių metų Vilniaus knygų mugės metu. Žymių žmonių ir paprastų kulinarinių knygų mada į pasaulį prasiveržė gana staiga, kad ir kaip būtų keista, Lietuvoje ji dar nepasiekė tokio anšlago kaip užsienyje.
Pasak dvi knygas apie maisto gaminimą išleidusios Beatos Nicholson, kulinarinių knygų yra be galo daug: „Tai visame pasaulyje aktyvi leidybos rūšis, Anglijoje kas savaitę išeina po keletą naujų knygų. Viena populiaraus angliško maisto žurnalo redaktorė, kuri puikiai išmano kulinarinių knygų leidybą, sako, kad dabar ir Anglijoje yra tam tikros tendencijos, yra super populiarios knygos, kurias išleidžia populiarūs virėjai tokie kaip Jamie Oliver, bet yra ir aibė nišinių nedidelių knygų, kurios išleidžiamos mažesniais tiražais.“
Kauno apskrities viešosios bibliotekos, pagrindinės saugyklos vedėja Aušra Karpinskienė teigia: „Kulinarinės knygos buvo populiarios visada, šiuo metu tai dar didesnė mados banga, kuri nusirito ir iki įžymių žmonių. Be to, ne visiems maisto gaminimas yra reikšmingas dalykas, savotiškas menas. Be abejo, jos skatina žmones gaminti namuose, būti kartu su šeima, bet tuo pačiu, jos populiarios ir dėl žinomų žmonių vardų.“
Kulinarinės knygos ir dviejų rūšių autoriai
Tokie vardai kaip Jamie Oliveris visame pasaulyje yra tapęs savotišku prekiniu kokybės ženklu maisto gamybos srityje. Lietuvoje vienas iš tokių pavyzdžių yra Linas Samėnas, kuris savo kelią į žvaigždžių virtuvę skynėsi žongliruodamas patiekalais, užkariavusiais lietuvaičių širdis ir skrandžius. Tai viena grupė žymių kulinarų…
Kiti – šiek tiek kitokie kulinarijos ekspertai-mėgėjai, dažniausiai jau prieš paskelbdami apie savo sugebėjimus virtuvėje yra gerai žinomi viešojoje erdvėje. Galima sakyti, kad ne patys patiekalai ir jų receptai sugulę į kulinarijos knygas jiems sukuria vertę, o vardai žmonių, kurie jas rašo. Pastarasis klausimas, vėl gi, labai diskutuotinas, kiekvienas gali atsirinkti tai, kas jam patinka, kaip sakoma „dėl skonio nesiginčijama“.
J.Oliveris tikrai nėra vienintelis žymus žmogus, išleidęs kulinarinę knygą. Tarp užsienio žvaigždžių-kulinarų yra ir tokie vardai kaip Gerardas Depardieu, Sophia Loren, Eva Longoria, Gwyneth Paltrow, Sheryl Crow, Alicia Silverstone, Oprah, Mario Lopez, Paul Newman, Frank Sinatra ir kiti. Daugumai gali atrodyti neįtikėtina, kad Holivudo gražuolės dar ir gaminti moka.
Gyvenimo būdo literatūra
Virėjas profesionalas L.Samėnas mano, kad „kulinarinė ar kita knyga parodo žmogaus aplinkinio pasaulio supratimą ir jo individualų požiūrį į viską, taip pat ir maistą“.
Žinoma menininkė, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė pabrėžia, kad jos kulinarinė knyga „Nomeda. Virtuvės užrašai“ yra kaip meno kūrinys, kurį kurti jai buvo didžiulis malonumas. Menininkė sako, kad „visi receptai turi savo istorijas, kai kurie papasakoti draugų, kiti – iš kelionių parsivežta patirtis arba perduoti iš lūpų į lūpas“, – pasakoja Nomeda, kaip tik ruošianti dar vieną literatūrinį meno kūrinį – knygą vaikams.
Kad kulinarines žymių žmonių knygas galima būtų pavadinti savotiška gyvenimo būdo literatūra Nomedai iš dalies pritaria ir žurnalistė, kulinarė Beata Nicholson: „Mano knygose yra nemažai draugų ir šeimos nuotraukų, bet tai tiesiog mano gyvenimo atspindys knygose, nes aš jas rašau labai asmeniškai, tai yra mano variacija žinomų patiekalų tema ir interpretacija kokia nors kulinarine tema. Nėra tokio dalyko kaip paprasta receptų knyga. Kas yra paprasta receptų knyga? Ta, kurioje nėra nuotraukų?.. Tiesiog yra įvairių knygų su receptais ir kiekvienas gali surasti tai, ko ieško, pasirinkimas yra tikrai milžiniškas.“
Darbas, duodantis skanius vaisius
Daugelis menininkų sutiktų, kad kūryba yra malonus, bet tuo pačiu ir sunkus darbas. Paruošti kulinarinę knygą taip pat nėra labai paprasta – šalia rašomo teksto, fotografijų reikia ir maistą gaminti, nustatyti ingredientų proporcijas ir t. t. B.Nicholson prisipažino, kad pirmąją savo kulinarijos knygą išleido, kai tai padaryti jai pasiūlė leidykla: „Nebūčiau turėjusi tada dar tiek drąsos, kad būčiau pati pasiūliusi išleisti savo knygą. Tuo metu, atrodo, viena idėja kilo keliose galvose. Aš gavau du pasiūlymus išleisti knygą, ir tais pačiais metais (2009 m.), kai pasirodė pirma knyga „Beatos virtuvė“, buvo išleistos Lino Samėno bei Nomedos Marčėnaitės knygos…“
Beata neneigia, kad į abi knygas įdėjo nemažai darbo, bet tai suteikė ir didžiulį pasitenkinimą: „Mano abi knygos pareikalavo daug darbo, bet tai buvo nepaprastai maloni kelionė – ir sunki, ir daug duodanti, aš jau dirbu prie trečiosios savo knygos. Tikrai negaliu skųstis dėl moralinio ir kitokio atsipirkimo, džiaugiuosi, kad žmonės naudoja ir džiaugiasi mano knygomis, man tai didžiausias komplimentas ir, iš tiesų, esu visiems dėkinga už palaikymą.“
L.Samėnas knygą ruošė nei trumpai nei ilgai: „Savo knyga protiškai ruošiau maždaug 3 mėnesius, žinias kaupiau visus 13 metų, pats fotografavimas ir gamyba vyko apie 3 mėnesius, po 4 receptus per dieną, o kartais tik 2. Buvo žiauriai įdomu, bet tam reikia turėti daug laisvo laiko“.
Nauda ar žala?
Beata pritaria nuomonei, kad žymaus žmogaus vardas knygos skaitomumui prideda didžiulį pliusą: „Be abejonės tai, kad žmogus yra visuomenei žinomas, padeda pasiekti skaitytoją…“
Tuo tarpu N.Marčėnaitė, antrindama Beatai, akcentuoja kūrybinio proceso malonumą: „Apie finansinę naudą net negalvojau, tai būtų įmanoma, nebent gyvenant užsienyje.“
Visai kitokios nuomonės laikosi Linas, situaciją vertinantis, kaip virėjas profesionalas: „Aš pykstu, bet ir nepykstu ant tų žmonių, kurie sakosi ar mano, kad gali rašyti arba gal dar drąsiau, mokyti, žmones gaminti. Aišku, kad kiekvienas gali save išreikšti kaip nori, bet maistu yra smarkiai spekuliuojama, nes tai madinga. Sakosi, kad valgo tik eko maistą, bet tuos žmones matau prekybos centruose metančius į krepšius toli gražu ne su ekologija susijusius produktus. O kur tie žmonės, kurie tikrai verti, kad galėtų mokyti? Kalbu apie virėjus. Jie tiesiog antram plane, nes visuomenėje gyva nuomonė, kad tai žmogus be profesijos arba nevykėlis. Manau, kad tai populiaru, nes tai greiti pinigai, lengvas darbas ir proga pasirodyti.“
Maisto gaminimo namuose grįžta į „madą“?
Garsių žmonių kulinarinių knygų populiarumas byloja ir tai, kad žmonės visai noriai maistą gamina namuose. Gal žinomi veidai ant knygų viršelių juos skatina keisti savo maisto gaminimo įpročius, galbūt žmonės ir jų skrandukai pavargo nuo cepelinų? „Be abejonės, žmonės daugiau gamina namie, nori išbandyti naujus skonius ir derinius, bet tradiciniai cepelinai vis tiek ras vietos lietuvio širdyje. Maistas yra labai universali tema: ji aktuali visiems be išimties, tik vieni ta tema domisi daugiau, kiti mažiau“, – teigia Beata, pridurdama, – „Aš stengiuosi nesidairyti aplinkui ir savo knygos turinį sudarinėju, pagal tai, kas man patinka, įdomu ir skanu.“
L.Samėnas pritaria nuomonei apie naują „madą“: „Gal jauni žmonės pradėjo daugiau domėtis ką deda į skrandį, daugiau pakeliauja, pasikartosiu, madinga namuose gaminti, pasipuikuoti prieš kitus, kad moka tą ar aną, bet nuo cepelinų tikrai nepavargo“.
Skanaus!
Lina Sabaitytė
.jpg)
Šis straipsnis publikuotas spalio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba čia. Kiti numerio straipsniai, kurie greitai pasirodys portale:
Skanus ir stilingas Vilniaus ruduo
Maistas – grėsmė vandeniui
„Tasty life“: „Svarbiausia, skonį jausti galvoje“
Vediška virtuvė – dantimis pravalgytas kelias į Dievą
„Vegetable Orchestra“ – nuo pomidoro iki daržovių orkestro
Ar gali kosmetika gyventi be konservantų?