Paskutinio ledynmečio ledynai ir tirpsmo vandenys suformavo vingiuotą dubaklonį Aukštaičių aukštumos viduryje, tokį, kuriam Lietuvoje nėra lygių. Jis tęsiasi apie 60 kilometrų. Šiame dubaklonyje rangosi siauras, gilus ir ilgas Asvejos ežeras. Jis – ilgiausias mūsų ežeras (22 km), o su Žalktynės (5 km) ir Vyriogalos (3 km) įlankomis – 30 kilometrų.
Tačiau tai tik skaičiai, o esmė – Asvejos grožis. Ji lyg upė vingiuoja tarp miškais apaugusių stačių šlaitų. Ežerą ir iš krantų, ir iš dugno maitina šaltinių vandenys bei įtekantys upeliai. Iš viso Asvejos regioniniame parke daugiau nei 30 ežerų. Gražuolis Baluošų ežeras, Visbaras, Berža, Suoselis buvo vieno didelio poledyninio ežero dalys. Gamta čia sukūrė nuostabų kraštovaizdį, kurio grožiui apsaugoti įsteigti keturi kraštovaizdžio draustiniai.
Parke ežerai, pelkės ir pelkutės užima apie ketvirtadalį jo teritorijos. Pagrindinis iš vertingų pelkinių kompleksų – Purviniškių – yra paskelbtas telmologiniu draustiniu, itin turtingas augalų ir gyvūnų rūšių. Gausu žalčių, todėl vienu iš simbolių parko emblemoje yra simetriškai susiviję žalčiai.
Parke saugomų augalų augimvietės yra po visą teritoriją. Čia auga nemažai apyrečių ar riboto paplitimo rūšių, daugiausiai paežerinėse pelkėse. Sausesnes sąlygas mėgstantys auga stačiuosiuose Asvejos šlaituose. Augalų įvairovė – 700 rūšių, 28 iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Parko miškuose įsikūrę beveik visos mūsų miškų žinduolių rūšys: šernai, stirnos, briedžiai, elniai. Gausūs vandenys yra bebrų, ūdrų, kanadinių audinių, ondatrų namai.
Palyginti nedidelis atstumas nuo Vilniaus ir kitų miestų turi didelės įtakos Asvejos regioninio parko lankymui. Parke yra numatyti maršrutai automobilių, vis labiau populiarėjančiam dviračių ir pėsčiųjų turizmui. Bendras jų ilgis apie 230 kilometrų. Vandens turistai, perplaukę per visą Asveją, Dubingos upeliu pasiekia Žeimeną ir gali toliau leistis Nerimi. Parko rekreacinėse zonose įrengtos stovyklavietės, tik čia galima apsistoti su palapinėmis. Parko vyr. kraštotvarkininko Lino Vaitkevičiaus žodžiais, vasaros sezono metu parko direkcijos, girininkijos, policijos atstovai periodiškai vyksta į reidus ir tikrina „karštuosius taškus“, kuriuos žino dėl galimų pažeidimų. „Meškos paslaugą mums daro Vilnius, iš kur į parką atvyksta daugiausiai. Po savaitgalio tenka surinkti ir išvežti po „Kamazą“ šiukšlių…“. Ypač gerai žinomas nelegalias stovyklavietes išduoda ir garsi muzika, triukšmadariai. Ne kartą reidų dalyviams teko matyti tokius vaizdus: draudžiamoje vietoje prie pat vandens stovintis „BMV“, iš kurio garsiakalbių po visą pakrantę sklinda „bumčikai“, apspangę treninguoti vaikinai ir šiukšlynas aplinkui. Buvo net tokių atvejų, kai per policiją ir teismą išreikalauta tūkstantinės baudos už gamtos ar stovyklavietės inventoriaus apniokojimą. Todėl ir parko lankytojo taisyklėse prašoma ne tik patiems keliauti ir stovyklauti kultūringai, gerbti parko darbuotojų triūsą, bet ir nelikti abejingais, matant kitus netinkamai elgiantis gamtoje. Reiktų užfiksuoti pažeidėjų automobilių numerius, nufotografuoti, pranešti apie gamtos ar stovyklavietės niokojimą.
Ir mums lankantis tuščioje tuo metu poilsiavietėje prie Baluošų į akis krito nulaužtas krepšinio lankas, palikti maišeliai su šiukšlėmis. Kažkas atsivežė pilnus gėrimų ir maisto maišelius, tai kodėl nepasiėmė atgal jau daug lengvesnių, tuo labiau, kad atvyko tikrai ne pėsčias. Apie tai kalbantis, parko darbuotojas atsiminė net istoriją iš savo mokyklinių metų. Jų mokykla draugavo su viena Vokietijos mokykla. Į svečius atvažiavo vokiečių delegacija su retai dar matytu prabangiu automobiliu. Paaugliams labai knietėjo jį apžiūrėti, ir kaip jie nustebo, kai žvilgančios mašinos salone „tik gyvačių betrūko“: mėtėsi visokie popiergaliai, traškučių pakeliai ir maišeliai nuo maisto. Tačiau į svečią šalį atvykusiems net mintis nekilo visa tai pakeliui išsvaidyti per langą važiuojant.
Į reidus važiuojantys gamtosaugininkai nėra vien formalūs baudų dalintojai. Visada stengiasi atsižvelgti, koks žmogus ir kaip jis elgiasi gamtoje. Dauguma traukdami į gamtą ieško vienumos. Automobilį būtina statyti ne arčiau 25 metrai iki vandens. Jei nustato, kad pastatė keliais metrais arčiau, bet optimaliai toli nuo vandens, kaip įmanoma toje vietoje, žiūri liberaliau.
Dubingių piliavietė – ryškiausia parko kultūros paveldo vertybė, istorijos ir kultūros paminklas. Ji yra didžiausia plotu tarp Lietuvoje tvirtai identifikuotų ir sutapatintų su pilimi piliakalnių piliavietė.
Daug gamtos grožio ir dar neatskleistų istorijos paslapčių glūdi Asvejos pakrantėse. Asveja vejasi, vyniojasi ledynmečio paklotame savo guolyje, o mes, palydėdami saulę, žvalgomės nuo Žalktynės įlankos galo į ežero tolius, salas. Ir atsisveikiname su ilgiausiu Lietuvos ežeru.
O Jūs jau buvote Asvejos regioniniame parke, o gal kuriame nors kitame? Projekto “Keliauk kitaip” komanda kviečia dalyvauti Geriausio kūrinio – GERIAUSIO TEKSTO KONKURSE apie Lietuvos saugomas teritorijas, draugišką aplinkai elgseną, ekologiją, meilę ir pagarbą gamtai. Tiesiog jeigu mėgstate rašyti – atsiųskite savo kūrinį.