Dizainerė K.Narbutaitė: „Aš – paltukų karalienė“ (Interviu)

Artėjant žiemai vis aktualiau darosi susirasti šiltą paltą, kuris ne tik saugotų nuo šalčių, bet ir puoštų. Vieni keliauja į parduotuves, kiti – pas dizainerius.

Laikas.lt pakalbino turbūt įdomiausią Lietuvoje paltukų kūrėją – Kristiną Narbutaitę, kurios savitas, išskirtinis braižas, universalumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas, didelis dėmesys vienetiniams rankų darbo elementams – tai pagrindiniai bruožai, kuriais pasižymi K.Narbutaitės darbai.

Interviu pradėsiu nuo lokacijos klausimo – kodėl Panevėžys? Juk mokslus baigei Kaune, vėliau studijavai Vilniuje. Tad kuom patraukė Panevėžys ir ar nesunku nuolat keliauti į sostinę ar kitus miestus pristatinėti savo drabužių?

Nuolat visi klausia, kodėl grįžai, kodėl nepasilikai Kaune ar Vilniuje. Aišku, tokių minčių visada yra. O atsakymas – labai paprastas: savo mieste esu vienintelė, juk net lokacijos atžvilgiu pačiame Lietuvos centre mano studija įsikūrusi. Vilnius, Kaunas – ranka pasiekiami. Kam įdomus mano darbai – be problemų atvažiuoja ir nesureikšmina to, kad valandą autostradoje reikės praleisti, o ne kamščiuose sostinėje. Daug susitikimų ir Vilniuje būna, išsirenkame medžiagas, daugmaž apsitariame modeliuką, o visas procesas ir kūryba vyksta Panevėžyje. Juk profesionalius meistrus, sukirpėjus, siuvėjus, kurie butų sąžiningi, patikimi, dirbtų su tavimi iki išnaktų (kai to reikia) sunku didmiesčiuose rasti. O be viso to, net malonu būna, kai klientai pirmą kartą apsilanko Panevėžyje.

O pristatinėti kolekcijas Vilniuje – visada parankiausia, juk mano klientų dauguma – iš ten. Nesukviesi visų vienu metu, visi skuba, lekia, tad man paprasčiau atvažiuoti. Kartais net juokiuosi, kad pusė mano pasaulio telpa į mažą automobiliuką.

Neklysiu sakydama, kad Tave labiausiai išgarsino paltai. Tačiau be jų kuri ir kasdieninius drabužius bei aksesuarus. Papasakok apie juos – kokia kūrybine koncepcija vadovaujiesi ir kuo šie darbai išskirtiniai, kad pamatęs sakytum, „čia tikrai K.Narbutaitės braižas“.

Drąsiai galiu teigti, kad esu sukūrusi keletą dekoravimo technikų, pagal kurių braižą mane daug kas atpažįsta. Smagu, kai net nepažįstami žmonės užkalbina ir lieja komplimentus. Kasdieniai drabužiai labiau pasižymi romantika, moteriškumu, nemoku kurti kitokio stiliaus, man tiesiog nesigauna. Turiu savo Mūzą, ji ir „tampo virveles“.

Pereikime prie paltų. Tavieji išsiskiria (kažkada net teko gyvai „pačiupinėti“ per Kaziuko mugę) išties geru audiniu bei siluetu, kuris pabrėžia moters figūrą. Kiek laiko užtrunka pasiūti vieną paltą?

Kadangi mano paltukai būna siuvinėti (beveik visi), labai sunku pasakyti, kiek visas procesas trunka. Neužtenka jį sumodeliuoti, sukirpti, paruošti primatavimui ir pasiūti. Juk reikia kad ir Mūza butų tuo metu, kai visa dekorą atlieku (jį darau pati, nepatikiu savo darbuotojoms). Visada preciziškai renku pamušalą! Man tai labai svarbu, gal net per daug. Taip pat sagas dažniausiai mėgstu tik rankomis vilktas. Bet džiugu, kad yra žmonių, kurie pastebi visas detales, kurios tiesiog yra būtinos tam, kad išsiskirtum iš kitų dizainerių…

Iš kur atsiranda įvairiausi raštai ant paltų? Paimi muilo gabaliuką ir pieši tiesiai ant audinio. Aišku, turiu ir mėgstamą menininką, kuris padeda sukonfiguruoti visas mintis ir linijas.

Gal ne kiekviena moteris žino, kaip išsirinkti jos figūrai tinkamą paltą. Gal turi keletą patarimų (ir gali juos iliustruoti kad ir savo paltukais). Koks paltas tinka apkūnesniai merginai ir t.t.

Kadangi visos moterys yra gražios, kokių formų jos bebūtų, tai tiesiog reikia rinktis tai, kas patinka. Niekada nesuprasiu tokiu moterų, kurios yra apvalesnės ir kaip taisyklė rengiasi „apdribusiais“, dar dviem dydžiais per dideliais rūbais. Tokiu atveju niekada nesiūlau savęs daryti „daugiau”, nei iš tikrųjų yra. Jei nenorite rinktis liemenuotų rūbelių, tokiu atveju labai puikiai atrodys trapecijos formos paltukas, kuris viršutinę dalį liemenuoja, o toliau viskas laisvai krenta, bet tuo pačiu išlaiko formą.

Gal prisimeni pačią pradžią? Koks pirmas buvo Tavo pasiūtas paltas?

Viskas prasidėjo dar antrame kurse, aš jau žinojau, kad siųsiu paltukų kolekciją atsiskaitomajam darbui. Man visada reikėjo daryti „daugiau“, sunkiau… Tad mintis tikrai buvo tuo metu „nereali“. Pirmuosius du paltukus padovanojau mamai ir geriausiai draugei. Jos iki šiol juos nešioja. Dabar miela prisiminti, koks ilgas, bet tuo pačiu ir malonus buvo siuvimo procesas. Kiekviena detalė buvo itin svarbi.

Ar kuri tik moterims? Kaip dėl vyriškų drabužių?

Siuvu ir vyriškus paltukus, nemažai jų jau „vaikšto“ Lietuvoje. O kas susiję su kasdieniais drabužiais – ne mano sritis. Aš juk paltukų karalienė.

Batsiuvys be batų. Tau tinka šis posakis? Ar radai laiko sau ir savo šeimai pasisiūti paltus?

Visiška tiesa! Ypač kalbant apie kasdienę aprangą. Aš jei įsikandu kokią mielą suknelę, tai jos ir nepaleidžiu, o aplinkiniams gali susidaryti nuomonė, kad tik ji viena yra mano garderobe. Mėgstu kitų autorių darbus, man malonu juos nešioti. Su paltukais yra kitaip. Turiu keletą, juk būtų kvaila nešioti ne savo meną! Jau kelis kartus mėginau pasisiūti naują (žieminį), bet kažkaip gaila būtų uždaryti tamsoje sąvajį, kurį jau kelintas sezonas nešioju. Tuo labiau, kad jis yra ypatingas, su istorija, su aura, prisiminimais, galima sakyti, kad nuo jo ir prasidejo visa mano paltų era. Tad kaip būtų galima jam leisti liūdėti tamsioje spintoje?

Žiema grėsmingai artėja, tad jau daugelis ieško paltų. Gal galėtum duoti keletą patarimų, kaip nepasiklysti pasirinkimo džiunglėse? Kiek lemia kaina, kiek medžiagos sudėtis?

Niekada nepasiklysite „džiunglėse“, jei kreipsitės į tinkamą žmogų.

Egzistuoja mitas, kad pas siuvėją siūtis paltą – labai brangu, tačiau dažnai tenka nusivilti parduotuvėse siūlomu kainos ir kokybės santykiu. Tad ar tikrai lietuviams reikia vengti pasisiųsti originalų paltą?

Bet ar ne maloniau, kai pasisiuvi paltuką ir nebijai gatvėje ar darbe susitikti kolegės su tokiu pačiu, nors ir už jį būtum paklojusi keturženklę sumą?

Taip pat kuri sukneles nuotakoms. Kokios mados tendencijos vyrauja suknelių siuvime? Kokiomis tendencijomis vadovaujiesi Tu?

Niekada nesivaikiau madų, ypač modeliuojant individualiai. Juk Stilius turi būti priekyje, o ne mada. Tai, kas laikina, greitai atsibosta, ir mūsų visuomenei yra per brangu. Tad kai susitinki su Nuotaka, iš karto pajauti, ar norėsi su ja „dirbti“ toliau, ar ne, ar matai ją su savo kurta suknele, ar ne. Kartais būna labai lengva, kartais sunkiau. Juk merginos pirmą ir paskutinį kartą tuokiasi, o aš – beveik kiekvieną savaitgalį (šypsena).

Kokie pagrindiniai Tavo klientai?

Tie, kurie pasitiki manimi, kuriems įdomu eksperimentuoti, kurie man duoda visišką laisvę. Ne aš klientes renkuosi – o jos mane, mano kūrinius. Smagu sutikti žmonių, kurie panašiai mąsto, kurie į rūbą žiūri kitaip, jį vertina ir supranta jo reikšmę. Smagu, kai rūbas iškeliauja ne tik į Klaipėdą, bet ir į Londoną, Oslą, Čikagą ar Sidnėjų! Šiais laikais žmonės labai linkę rizikuoti ir perka drabužius internetu. Man tai visai nebūdinga. Nors turiu keletą klienčių, kurios pasitiki tik nuotraukomis, ir joms nereikia paliesti. Bet iš kitos pusės smagu – išsiunti gaminius ir lauki nuotraukos, kaip jie gražiai tinka.

Kaip apibūdintum lietuvaičių skonį? Ar skiriasi sostinės ir mažesnių miestų aprangos tendencijos?

Žinoma, sostinėje žmonės labiau linkę eksperimentuoti, nors visada ir visur pasitaiko įvairių žmonių. Gal nereikėtų skirstyti jų miestais?

Idealus drabužis, kurį svajoji sukurti yra…

Vestuvinė suknelė… Man pačiai (labai labai šypsosi).

Trys drabužiai (aksesuarai), be kurių negalėtų gyventi Kristina Narbutaitė

Kas mane pažįsta, vienbalsiai pasakytų: SUKNELĖ, SUKNELĖ IR DAR VIENA SUKNELĖ

Savo kolekcijas esi pristačiusi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Ar teko patirti kokių kuriozų ar juokingų situacijų?

Kad kol kas nelabai. Kažkaip viskas sklandžiai vykdavo. Aišku, visada būna daug daug streso, kai reikia skubiai perrengti manekenes.

Ir tradicinis pabaigos klausimas: ateities planai?

Šį ketvirtadienį visi kviečiami į parduotuvėlę Vilniuje La Boutique, kur galėsite susipažinti su Kristinos kūryba ir vienetinių paltukų kolekcija.