Entuziastingai nusiteikusi Estija savo polėkiu gerokai išsiskiria krizės kamuojamoje Europos Sąjungoje. Estai gyvena skaitmeninėje respublikoje, dirba draugiškoje aplinkoje ir turi, palyginti, aiškią politiką.
Kai graikas arba ispanas palieka šalį, kurioje vasara trunka 7 mėnesius ir paplūdimiai nubarstyti baltu smėliu, persikraustydami gyventi į šalčio kaustomą Estiją, logiškai kyla klausimas, kodėl? Į šį klausimą bando atsakyti Loukas Nakosmatis – itin lengvai bendraujantis graikas, restorano „Artemis“ savininkas; Naphtalis Peralas – įkūręs kalbų mokymo verslą, ir Estijos ekonomikos ministras – Juhanas Partsas.
Liūdna verslo pradžia Graikijoje
46 metų vyras verslą įkūrė prieš maždaug 4 metus, dar gyvendamas Atėnuose. Tiesa, tada tai nebuvo restoranas – o tiesiog įmonė, importavusi gėles iš Olandijos (daugiausia – rožes ir tulpes). Tuomet jam atrodė, kad gėlės pagyvins dulkėtą Atėnų peizažą ir įkvėps gyvybės masyvioms miesto sienoms. Pradžioje viskas, atrodo, sekėsi gerai – Louko entuziazmą palaikė kelios dešimtys vietinių parduotuvių, su kuriomis jis tada pasirašė bendradarbiavimo sutartis.
Tačiau gana greitai viskas ėmė keistis į blogąją pusę: vieni pirkėjai ėmė delsti sumokėti, o kiti – reikalaudavo vis daugiau ir daugiau. Be to, gėlės turėdavo būti greitai parduodamos ir visuomet atrodyti šviežios. Prasidėjo nesibaigiantys sukčiavimai ir išnaudojimas – iš prigimties geraširdiškas Loukas kartais tiesiog nusileisdavo, o versle toks elgesys prie gero neprives.
Galiausiai, beveik visos parduotuvės buvo skolingos Loukui dideles sumas pinigų.
Estija – bilietas į vieną pusę
Neišlaikęs nuolatinės įtampos, įklimpęs į skolas bankui, Loukas nusprendė pailsėti. Susikrovė lagaminus ir nusipirko bilietus į Estiją.
Pasakodamas šią istoriją, Nakosmatis sėdi prieš savo restoraną, gražiame mėlyno dangaus fone kartu su savo kolegomis. Loukas sako, kad verslas sekasi puikiai ir Taline įkurtas „Artemis“ jau net neša pelną.
Toks giedras ir vasariškas vakaras Estijoje pasitaiko retai. Apskritai, retai kada yra pakankamai šilta valgiui lauke. Tiesa, Louko restoranas kiek per brangus vidutiniškai uždirbantiems estams, tačiau tai – puiki darbo vieta: „Estai dirba sunkiai ir nuoširdžiai, be to, niekada nevėluoja“, – taip apie darbuotojus pasakoja Louko kolega – Elias.
Svarbios detales – ispaniška istorija
Kitas pašnekovas – ispanas Naphtalis Peralas. Į klausimą, kodėl pasirinko Estiją, jis nedvejodamas atsako – „Muchas cosas pequeñas“ (isp.: „Daug mažų smulkmenų). Naphtalis savo verslą Estijoje įkūrė, kaip pats sako, per pusę dienos, beveik viską darydamas internetu. Jam net pavyko sumušti rekordą – kompaniją įkūrė per 18 minučių. Kitais žodžiais tariant, Estija nėra sukaustyta painiais biurokratijos pančiais, o priešingai – ragina iniciatyvą: „Tai nėra žmonės, kurie stengiasi prisikrauti savo kišenes. Kai kurie yra netgi labai protingi ir plačiai žiūrintys į pasaulį“, – taip apie Estijos politikus atsiliepia Naphtalis.
Naphtalis turi nedidelę kalbų mokymo įmonę. Jis veda kalbos kursus ir stengiasi į Baltijos šalis privilioti pasaulinius filmų kūrėjus.
„Palyginus su ispanais, estai yra gana šalti. Ispanijoje per dieną gaunu daugiau apkabinimų ir bučinių negu čia per visus metus. Tačiau kita vertus, Estijoje verslui sudarytos daug geresnės ir „švaresnės“ sąlygos. Čia žmogus gali pasitikėti policija, politikais ir net biurokratais“, – pasakoja Natalis.
Kitokie Estijos politikai
Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas į klausimą – kodėl Estija ėmė taip sparčiai veržtis į priekį, atsako dar kitaip: „Estija yra tiesiog maža normali valstybė. Tokia normali, kad užtenka viskam aptarti, atsisėdus puodeliui kavos.“
Partsas garsėja savo pasiekimas ir tuo, kad yra pirmasis, įkūręs visiškai kompiuterizuotą ministro kabinetą. Tai yra, nėra dokumento popieriniame variante – visi jie saugomi specialiuose elektroninėse duombazėse.
Paprasta statistika: šalies skolos yra net dešimtis kartu mažesnės už, pavyzdžiui, Italijos, Graikijos ar Vokietijos skolas. O per pirmuosius du ketvirčius Estijos ekonomika išaugo net 8 procentais… Vos 1.4 milijono gyventojų turinti Estija gali būti puikus pavyzdys kitoms didžiosioms vakarų valstybėms.
„Ką nors lyginti yra labai sudėtingas uždavinys. Kai pagaliau išsivadavome iš sovietinio socializmo, buvome tiesiog pervargę nuo valdžios centrizmo. Norėjome aiškios valstybės su švaria valdžia. Siekėme šalies, kurioje biurokratija nebūtų aukščiau visko, o verslas nebūtų nacionalizuotas“, – pasakoja J. Partsas.
Partsas taip pat buvo vienas tų politikų, kurie pakeitė požiūrį į tuos, kurie daug pasiekė. Pasak jo, paremti reikia ir vargstančius. Tiesa, kartais pinigai pakiša koją: „Norėtųsi sveikatos apsaugos sistemos, kuri teiktų kiekvienam gyventojui tinkamą priežiūrą. Tačiau tam reikia pinigų, kurių mes dabar dar neturime. Tam, kad tų pinigų būtų, skatiname iniciatyvą. Idėjos! Produktai! Kompanijos!“, – vizija dalinasi Partsas.
Pavyzdys, bet ne stebuklas
„SKYPE yra tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint žinoti estų istoriją“, – priduria Partsas.
Ir tikra tiesa – penkių aukštų „Skype“ priklausantis pastatas įsikūręs pačiame Talino industriniame centre. Pilkos pastato sienos pasakoja vieno geriausių išradimų per pastarąjį dešimtmetį istoriją. Kodėl žmonės neskambina internetu – juk taip būtų daug pigiau? Kodėl žmonės skambindami negali vienas kito matyti per kamerą? Tokius, atrodo, paprastus, bet iki tol niekam (nebent „Star Trek“ serialo kūrėjams) nekilusius klausimus iškėlė ir įgyvendino „Skype“ kūrėjai. Jiems prireikė 3 metų tam, kad parašytų programas ir paleistų pirmąją „Skype“ versiją. Dabar „Skype“ naudojasi apie 170 mln. vartotojų visame pasaulyje.
Nors Estijos pavyzdys yra geras – tai nėra stebuklas. Nepaisant visų pliusų, Estijos eksportas nėra didelis, todėl jie paprasčiausiai investuoja į kitas sritis, kaip pavyzdžiui, verslą. Tačiau būtent tokia ir turėtų būti šalies strategija – stiprinti grandis, kurias šalį daro stipresnę, o ne investuoti į sritis, kurios kol nėra labai produktyvios. Tuo labiau, kai krizės metu finansai ir taip turi būti taupomi. Estija pamažu atsirenka dalykus, kurie yra svarbūs dabar ir pasilieka tai, kas gali palaukti.