Kūdikiai yra daug protingesni negu galvojote

Per pastaruosius 30 metų psichologai pastebėjo, kad kūdikiai ir maži vaikai žino ir išmoksta daug daugiau negu buvo manyta. Pasirodo, vaikystė žmogaus vystimosi procese yra daug svarbesnė ir jai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Alison Goprik – Kalifornijos universisteto psichologijos profesorė neseniai išleido veikalą „The Philosophical Baby“. Jame profesorė nagrinėja kūdikio psichologiją ir gebėjimus. Ji su mokslininkų komanda tyrinėjo vaikų ir kūdikių elgseną, jų vystomosi etapus ir laikotarpius.

Psichologai, filosofai ir net garsusis šveicarų teoretikas Jeanas Piagetas buvo šventai įsitikinę, kad vaikai visiškai nesugeba suprasti kitų ir įvertinti priežasties bei pasekmės. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad vaikai ir net patys jauniausi kūdikiai jau turi pakankamai gerą objektų, kitų žmonių, kalbos suvokimą ir taip toliau. Tiesą sakant, jie net turi savo mokymosi ir pažinimo metodus, kurie yra tokie pat sudėtingi, kaip ir pačių protingiausių mokslininkų!

Taigi kokie jų sugebėjimai? Kūdikiai pasąmonėje sugeba daryti sudėtingiausias statistinės analizės, iš to prieiti išvadas ir net planuoti savo dieną! O kiekviena diena kūdikiui – tarsi eilė mokslinių eksperimentų. Be to, profesorė Alison Goprik teigia, kad kūdikiai pasaulį mato daug raiškiau negu suaugę.

Štai, vieno iš tyrimų pavyzdys: viena iš aktualiausių mūsų problemų – išsiaiškinti, ką galvoja, ko nori ir kaip jaučiasi kiti žmonės. Tai ypatingai sunku padaryti, kai kitų ir mūsų norai yra skirtingi. Psichologai anksčiau manė, kad kūdikiai kitus žmonės sugeba vertinti tik maždaug nuo 8 metų.

Tam, kad paneigtų tokį teiginį, A. Goprik ištyrė du vaikus (15 ir 18 mėnesių). Tyrimo metu, prieš vaikus padėjo dvi lėkštes. Vienoje buvo brokoliai, kitoje – žuvytės formos krekeriai. Žinoma, abu vaikai pasirinko krekerius. Tada viena tyrimą vedusių mokslininkių paragavo iš abiejų lėkščių ir, valgydama brokolius, demonstratyviai parodė, kad jai tai labai patinka, o valgydama krekerius rodė, kaip jai nepatinka. Tada ištiesė ranką ir paprašė pavaišinti (tik nesakydama, ko ji norėtų). Vos pirmuosius gyvenimo metus peržengę vaikai, dar vos vos kalbantys ir vaikštantys, davė jai brokolių.

Taip buvo prieita išvada, kad maži vaikai visgi sugeba suprasti kitus žmones. Šiame pavyzdyje mokslininkė ir vaikai turėjo skirtingus norus, tačiau vaikai sugebėjo ją suprasti ir padėti gauti, ko ji norėjo. Tiesa, kai tyrimas buvo atliktas vaikams būnant atskirai, 15 mėnesių kūdikis vis vien davė krekerių. Tai atskleidė dar vieną svarbų faktą: gebėjimas suprasti kitus vaikams išsivysto kažkur tarp 15 ir 18 mėn. amžiaus.

Tokie A. Goprik tyrimai padės dar geriau suprasti žmogaus vystymosi fazės ir laikotarpius. Mokslinių ir filosofinių mįslių inspiruota profesorė bando atsakyti į klausimus, kaip žmogus sugeba mokytis iš kelių mūsų tinklaines pasiekiančių vaizdų arba per garso bangas, einančias per ausų būgnelius? Kaip taip gali būti, kad vos keli skirtingi mūsų ir šimpanzių genai įtakoja tokius milžiniškus skirtumus? Kaip įmanoma žinoti, ko kiti nori ir ką jaučia?
Panašu, kad vaikai ir kūdikiai gali turėti atsakymus į šiuos klausimus. A. Goprik tyrimais bando išanalizuoti taip ilgai trunkančią žmogaus vaikystę ir mano, kad būtent vaikystės eiga turi didžiausią įtaką tampant suaugusiu žmogumi.

Vaikystė labai svarbi, tačiau ar vaikams yra skiriamas pakankamas dėmesys valstybėje? Vakarų šalyse net 20 proc. vaikų lanko darželius, kur mokytojams mokama mažiau negu šunų dresuotojoms. Lietuvoje situacija ir ne ką geresnė – čia mokytoja dažniausiai gauna mažesnį atlyginimą negu viešbučio administratorius, o pedagogo specialybę dažnai renkasi žmones, visiškai neketinantys sieti gyvenimo su panašiu darbu.

Tikimasi, kad tokie tyrimai ir mokslininkų daromos išvados padės atkreipti daugiau dėmesio į vaikų ir kūdikių priežiūrą tiek darželiuose, tiek paruošiamosiose mokyklose, tiek pradinėse mokyklose.

Visame pasaulyje tėvai išleidžia milijonus įvairiems, neva, mokomiesiems daiktams, video žaidimams, kompiuterinėms programoms ir panašiai. Taip tarsi kompensuojamas tėvų ir vaikų bendravimas. Juk vakarų šalyse tėvai vaikams per dieną skiria vos kelias minutes savo laiko. Reikėtų stengtis kuo daugiau patiems dirbti su vaiku, mokyti ir rodyti gerą pavyzdį, o ne įbrukti į rankas žaislą ir tikėtis, kad už tėvus darbą padarys kompiuteris. Vaikai auga geriausiai, kai yra mylimi, kai gali mokytis ir tyrinėti. Tai reikėtų suprasti ne tik politikams, bet ir tėvams.

Laikas.lt
Parengta pagal: CNN.com

idomu, Kūdikiai, protas, tėvai ir vaikai, vaikai

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai