Laikas.lt tęsia straipsnių ciklą apie studentų gyvenimą ir mokslus užsienyje. Donata Marčiulionytė visai neseniai pradėjo krimsti literatūros ir iltalų kalbos mokslus Anglijoje, Royal Holloway universitete. Pirmame straipsnyje studentė pasakojo apie mokslų sistemą, o dabar - apie pačią Angliją. 

Ne pirmą kartą pastebiu, kad Anglijoje žmonės labai mėgsta bendrauti. Nesvarbu, ar jie pažįstami, ar ne. Būna, kad stovi kur nors eilėje ir šalia stovintis žmogus atsisuka bei paklausia, kaip gyveni, ar viskas gerai, pakomentuoja orą.

Dažnai tai būna daroma iš įpratimo, ne todėl kad tavimi iš tiesų kažkas domisi, bet kartais tai labai praskaidrina dieną. Neseniai išlipusi iš autobuso ėjau namo, kai mane užkalbino pagyvenęs vyriškis. Paklausė, kodėl tokia nelaiminga, ar kažko panašaus, nes ėjau susigūžusi nuo vėjo ir klausiausi muzikos. Atsakiau paprastai, kad laiminga, bet šiandien šalta ir nuo to prasidėjo pokalbis, kuris truko pusantros valandos.

Kalbėjome apie Anglijos ekonomiką, Lietuvą, emigrantus, darbo ieškojimą ir t.t. Paaiškėjo, jog tas vyriškis žydas, turintis rusiško kraujo, visą gyvenimą gyvena Anglijoje, bet nemėgsta anglų ir jų kultūros. Dievina Rytų Europos šalis ir žavisi Lietuva bei jos sparčiu ekonominiu vystymusi. Davė daug patarimų apie tai, kaip reikia ieškoti darbo, ir kaip įsitvirtinti šitoje šalyje: „Niekam nebūtina žinoti, kad neturi jokios darbo patirties, ar net išsilavinimo. Kol šypsosiesi ir būsi geranoriška – visada turėsi darbą. Anglija – lengviausia šalis užsidirbti pinigų.“

Nežinau, kiek tame yra tiesos, bet buvo įdomu išgirsti tokią nuomonę. Nemanau, kad tai pats geriausias būdas kilti karjeros laiptais, bet kiek žmonių, tiek ir būdų. Paklausęs, ar turiu darbą, ir sužinojęs, kad dar ne, pasakė: „Nebūk tokia, kaip dauguma emigrantų iš Rytų Europos: nepasitikintys savimi, abejojantys savo verte ir vargstantys už centus. Aplink pilna labai gerų darbų, reikia tik bandyti. Tu net neįsivaizduoji, kaip lengva susirasti gerai apmokamą darbą. Reikia tik tikėti savimi ir parodyti tai kitiems, žinoti įstatymus ir, žinoma, šypsotis.“ Kai paklausiau, ar aš ne per jauna dirbti rimtus darbus gerose kompanijose, vyriškis atsakė: „Aš savo verslą pradėjau 12 metų. Niekada nebūsi per jaunas dirbti.“

Žinoma, daug emigrantų, atvažiavusių į Angliją, net negalvoja apie darbą: „Anglijoje pakanka turėti dėmę ant nosies, ar vaikščioti šiek tiek lėčiau nei kiti, ir jau turėsi invalidumo pašalpą. Yra žmonių, kurie net nenori dirbti, nes nedirbti kartais būna pelningiau. Dažnai į mūsų kompaniją ateina žmonės ir sako: „Nedirbu jau 5 metus, sėdėjau kalėjime, esu vagis ir alkoholikas. Ar turite man darbo?“, žinoma, darbo jis negauna ir patenkintas grįžta į darbo biržą su įrodymu, kad bandė ieškoti darbo, bet nerado, todėl nori toliau gauti bedarbio pašalpą.“

Išsilavinimas taip pat nėra toks svarbus. Svarbiausia – potencialas ir noras stengtis bei tobulėti. Žinoma, universiteto diplomas yra didelis pliusas, bet tai labiau pliusas pačiam žmogui, nes tai popierius, kuris padeda įgauti pasitikėjimo savimi. Esu girdėjusi istorijų, kad didelių kompanijų vadybininkai net nežino, kiek paroje yra valandų, o finansininkai nemoka surasti bendro vardiklio trupmenoje. Po tokių pasakojimų gali susidaryti ne koks įvaizdis apie anglų tautą, bet reikia žinoti tai, kad anglų tauta – laisva tauta. Čia yra galimybė pasirinkti: nori mokytis, ar ne. Dauguma pasirenka mokslą, kurio kokybė viena aukščiausių visame pasaulyje. Bet tie, kurie nusprendė, jog mokslo jiems nereikia, nėra išstumiami iš socialinio rato, jie puikiausiai gali turėti gerus darbus ir laimingai gyventi.

Laisvė – pirmas žodis, kuris kyla mintyse, kai galvoju apie Angliją. Laisvė gyventi taip, kaip nori. Be abejonės, dažnai žmonės ta laisve naudojasi ir pasidaro per daug laisvi, bet žiūrint plačiu mastu – tai labai gera savybė, kuri leidžia tau pačiam rinktis, kaip nori užsidirbti pinigus, kaip nori mokytis ir kaip nori gyventi. Tai nereiškia, jog Anglijoje gyvenantis žmogus neturi pareigų – jų labai daug, bet jos nesuvaržo asmenybės laisvės, kuri, turint pareigas, tampa savaime suprantamais dalykais, o laisvė – privilegija, kurią gali turėti kiekvienas, kas jos nori.

Donata Marčiulionytė