„Architektūros parkas“ palei Vilnelę turėtų iškilti iki 2018 m. (Foto)

Išskirtinis sostinės „Architektūros parko“ kvartalas tarp Užupio ir Belmonto, pradedamas plėtoti nuo buvusios „Skaiteks“ gamyklos teritorijos, turėtų paskatinti žmones sugrįžti į miestą, o ne kurtis priemiesčiuose.

Ekspertų duomenimis, nutolusių nuo miesto centro gyvenamųjų rajonų infrastruktūros sukūrimas miestui kainuoja 5 kartus daugiau nei įgyvendinant pramoninės konversijos projektus centrinėje miesto dalyje.

Pasak SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, projektas sustabdys ekonomiškai nenaudingą ir beprasmę miesto plėtrą į plotį. Daugelis užmiestyje gyvenančių šeimų mielai įsikurtų pačiame miesto centre, nes gyvenimas čia yra daug patogesnis – arti mokyklos, darželiai, kultūriniai renginiai, darbo ir socialiniai partneriai.

Pramoninėje teritorijoje kuriamame naujame kvartale galės gyventi apie 2 tūkst., dirbti – apie 500 žmonių. Statybas planuojama pradėti 2012 m. nuo teritorijos grunto valymo ir infrastruktūros statybos darbų. Pagal teritorijos išvalymo projektą reikės nugriauti daugiau kaip 80 proc. esamų statinių. Taip pat reikės išvežti ir utilizuoti apie 25 tūkst. kubinių metrų grunto.

Teigiama, kad šiuo metu jau yra atlikti visi ekogeologiniai tyrimai. Prieš pradedant pastatų statybos darbus teritorija bus visiškai išvalyta nuo čia veikusios pramonės taršos. Tai bus pirma taip nuodugniai ir kruopščiai išvalyta buvusi pramoninė teritorija Vilniuje. Tam planuojama panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas.

Lapkričio pradžioje viešajam svarstymui su visuomene buvo pateikti pirmosios „Architektūros parko“ dalies, buvusios „Skaiteks“ gamyklos teritorijos, detaliojo plano sprendiniai. Tai unikali maždaug 5 ha teritorija Vilniaus miesto senamiesčio zonoje, Užupio kaimynystėje, tarp Vilnelės ir Paupio gatvės.

Teritoriją plėtojančios kompanijos „PST investicijos“ direktoriaus pavaduotojo Audrius Globio teigimu, nuolatinėmis konsultacijomis siekta atrasti balansą tarp istorinio paveldo, gamtinės aplinkos ir naujo užstatymo. Plėtojant šį projektą siekiama maksimaliai suderinti verslo, visuomenės, paveldosaugininkų ir kitų institucijų interesus.

„Šiame miesto rajone galės įsikurti skirtingų socialinių sluoksnių gyventojai, nes pasiūlysime skirtingos kategorijos būstą – nuo prabangaus iki vidutinės klasės. Planuojame, kad čia taip pat įsikurs viešbutis, kūrybinių industrijų parkas, vaikų darželis, restoranai, kavinės, įvairios paslaugos ir parduotuvės. (…) Nesistengiame kopijuoti Senamiesčio ar Užupio, tikime, kad tai bus mūsų laiko ženklas, išsaugantis ir papildantis istorinį ir architektūrinį miesto veidą. Istoriškai tai vieta paupyje, todėl projektui davėme „Paupio” pavadinimą“, – sakė A. Globys.

Ši teritorija patenka į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną. Joje užstatymas yra reguliuojamas, siekiant, kad nebūtų užgožtas senamiestis. „Tai ką mes pamatėme, mane nuramino. Labai gerai, kad privatūs investuotojai, plėtotojai kalbasi su specialistais, su visuomene, rodo ir tariasi, kaip kurti šią miesto dalį. Manau, kad jie išgirsta vertingų minčių ir idėjų. Sveikinu ramų, apgalvotą darbą, nes daugiausiai klaidų ir žalos padaroma paskubomis“, – po susitikimo su vystytojais sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Pateikti architektūrinius kvartalo užstatymo sprendinius buvo kviesta 20 architektų įmonių. Iš jų atrinktos aštuonios.

„Teritoriją suskirstėme į keletą mažesnių kvartalų. Kiekvieną jų kūrė skirtinga architektų komanda. Tai darėme tam, kad naujas kvartalas nebūtų sukurtas tarsi „viena ranka“. Spalvų ir įkvėpimo raginome semtis iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų. Projektinių pasiūlymų rengimui pakvietėme architektus Algimantą Kančą, Edgarą Neniškį, Audrių Ambrasą, Gintarą Čaikauską, Henriką Štaudę, Rolandą Paleką, Tadą Balčiūną ir Sigitą Sparnaitį su Vyteniu Gerliaku. Taigi „Paupio“ architektūrą kuria turbūt geriausi Lietuvos profesionalai“, – sakė M. Pakalnis.

„Architektūros parkas“ – tai Vilniaus savivaldybės inicijuotas projektas, kurį įgyvendinus nuo Užupio iki Belmonto miško besidriekiantys Vilnios krantai taps išskirtiniu sostinės kvartalu, pastatytu darnios plėtros principais. 78 ha ploto Senamiesčio paribio teritorija apima buvusias jau nebeveikiančias („Skaiteks“, „Audėjas“) ir veikiančias („Markučiai“, „Vilniaus kailiai“) pramonės įmones Paplaujos ir Markučių priemiestyje.

„Architektūros parko“ projektas yra įtrauktas į 2010–2020 m. Vilniaus miesto savivaldybės strateginį planą.

Kvartalo statybą planuojama užbaigti 2018 m.