Now Reading
Kaip šimtai banginių pateko į Atakamos dykumą? (Foto)

Kaip šimtai banginių pateko į Atakamos dykumą? (Foto)

Kaip šimtai banginių pateko į Atakamos dykumą? (Foto)

Laikas.lt
Nuotr. AP

Grupelė archeologų Atakamos dykumoje (Čilė) atkasė kalnus priešistorinių banginių kaulų. Toks neeilinis atradimas sukėlė intrigą – kaip tiek banginių atsidūrė dykumoje?

Kol kas suskaičiuoti net 75 banginiai, tačiau spėjama, kad gali būti ir daugiau. Mokslininkai nesutaria, kaip toks kiekis banginių galėjo atsidurti apie kilometrą nuo jūros kranto.

Manoma, kad skeletai yra maždaug 2 mln. metų amžiaus. Visi banginiai sugulę vos per kelis metrus vieni nuo kitų. Tokios „kapinės“ užminė dar daugiau mįslių mokslininkams: kaip tiek autobuso dydžio banginių atsidūrė vienoje vietoje?

Pirmojo banginio kaulai buvo atrasti dar 2010 m. birželio mėnesį, atliekant greitkelio platinimo darbus. Bendras plotas, kuriame rastos fosilijos yra sulig dviejų futbolo stadionų dydžio.

Panašios grupės banginių skeletų jau buvo rastos Egipte ir Peru, tačiau rastos Atakamos dykumoje išsiskiria kiekiu ir ypač gerai išsilaikiusiais kaulais. Net 20 iš 75 jau atrastų skeletų yra idealiai išsilaikę. Mokslininkai tiki, kad dar šimtai skeletų gali būti dykumoje.

„Manau, kad visi banginiai mirė maždaug vienu metu. Yra daugybė priežasčių, nuo ko gali mirti banginis, todėl mes vis dar atliekame specialius tyrimus“, – sakė Nicholas Pyensonas, kuruojantis jūrinių žinduolių fosilijas Smithsoniano instituto muziejuje.

See Also
Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai

Tarp banginių skeletų buvo rasti jau išnykusio delfino palaikai. Jis turėjo jūrų vėplio iltis ir iki šiol buvo rastas tik Peru: „Mes esame labai sujaudinti tokio atradimo. Tai buvo išties keistas gyvūnas“, – pasakojo Pyensonas.

Ankstyvųjų banginių ekspertas – Hansas Thewissenas, mano, kad banginiai dykumoje galėjo atsidurti dėl didelio žemės drebėjimo ir cunamio arba audros, po ko dykumoje galėjo susidaryti nedidelis ežeras. Vėliau ežeras išdžiuvo ir visi ten atnešti gyvūnai mirė. Tačiau keisčiausia tai – kad nebuvo aptikta jokių vandens (o tuo labiau ežero) ženklų: druskos kristalų arba gipso akmenyse.

Čilės vyriausybė plotą, kuriame buvo atrastos fosilijos, paskelbė saugoma zona. Kai kurie mokslininkai juokauja, kad banginių turbūt yra tiek daug, kad jie vienoje vietoje galės tęsti darbus visą likusį gyvenimą.

View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt

Scroll To Top