Nuo klajoklės gyvenimo pavargusi dainininkė Lykke Li

Dovilė Raustytė

Skandinavų atlikėjai Lykke Li – 25 metai. Prieš metus pasirodęs jos debiutinis albumas „Youth Novels“ jai pelnė ne tik tarptautinį pripažinimą, bet ir nulėmė jos tolimesnę ateitį – nesibaigiančias keliones.

Antrasis pop, indie rock, elektronikos atlikėjos studijinis albumas „Wounded Rhymes“ kritikų buvo įvertintas kaip itin stiprus, brandus ir skoningas darbas. Tačiau tarp profesionalių atsiliepimų netrūko ir tokių replikų, kaip „tamsus“, „nusivylimas jaunyste“, „prarastos meilės skausmas“, „praeities ilgesys“ ir t. t.

Kas paskatino Lykke Li pamiršti visų spalvų drabužius, išskyrus juodos, ir kas lėmė tokios niūrios kūrybos proveržį?

Lykke Li gimė menininkų šeimoje: jos mama fotografė, o tėvas – muzikantas. Nepaisant to jie buvo ir klajokliai. Su maža mergaite jauna šeima migravo tarp Stokholmo ir Portugalijos kalnų, žiemas leisdavo Nepale, Maroke ar Indijoje, neaplenkdami Niujorko, Naujosios Zelandijos, Kalifornijos… 21-erių Lykke Li pradėjo įrašinėti savo pirmojo albumo dainas. Tada ji jau buvo mačiusi pusę pasaulio, ir, kaip sako pati, gyvenanti savo įsivaizduojamuose dvasiniuose namuose, kur ir gimė šlovę pelnę kūriniai: „Little Bit“, „I’m Good, I’m Gone“, „Dance Dance Dance“ ir kt.

Daugelyje interviu atlikėja neslėpė, kad jos dainos tai atviri prisipažinimai, kurių niekada neišdrįstų pasakyti tiesiog žvelgdama žmonėms į akis. Tai, žinoma, sukūrė stiprų ryšį su klausytojais, o žurnalistams leido užduoti tam tikrus klausimus. Naujajame singlo „I Follow River“ vaizdo klipe, liūdesiu dvelkiančio albumo „Wounded Rhymes“ viršelyje Lykke Li įvaizdis daugeliui asocijuojasi su laidotuvėmis. Paklausta apie tokį pasirinkimą, ji prisipažino, jei tik galėtų, visada rengtųsi būtent taip: „Tokie drabužiai – tarsi šarvai kareiviui. Pastaruoju metu vilkiu tik juodos spalvos drabužius, nes su jais jaučiuosi geriausiai ir patogiausiai.“

Žinoma, tokioms nuotaikoms priežastis turi būti. Lykke Li ją įvardija kaip trejus metus trukusį koncertinį turą, nuolatines keliones, nuo kurių ji jaučiasi išsunkta, išnaudota, pavargusi ir dažniausiai trokštanti tik miego. „Taip, per tą laikotarpį buvo dienų, kuomet aš galėjau atsipūsti, bet ir tada keliavau. Nusibeldžiau į Niujorką, tačiau dar labiau pavargau nuo masės žmonių. Tada išsinuomojau namą Los Andžele, kur skaičiau knygas, vaikščiojau į kitų grupių koncertus, rūkiau žolę ar tiesiog šiaip be tikslo slampinėjau po namus. Tačiau vis tiek tebesijaučiau išsunkta. Tada ir ėmiausi naujų įrašų“, – apie naujojo albumo nuotaiką nulėmusį savo gyvenimo periodą pasakojo Lykke Li.

Taip, naują albumą sekė ir naujas koncertinis turas. O kartu su juo dar labiau pablogėjo atlikėjos nuotaikos. Pasak Lykke Li, jos turas prasidėjo vos gimus ir jis niekada nesibaigs, nes ji paprasčiausiai neturi namų, į kuriuos galėtų grįžti. „Mano energija po truputį baigiasi“, – sako dainininkė, savo tinklaraštyje neseniai rašiusi apie sušlubavusią sveikatą.

Kai kam toks gyvenimas gali atrodyti atvirkščiai – romantiškas, nerūpestingas, o žvaigždės karjera – didžiausia svajonė. Viskas būtų gerai, sako Lykke Li, išskyrus tai, kad 90 proc. viso koncertinio turo yra praleidžiama pakuojant lagaminus, viešbučiuose, autobusuose, lėktuvuose ar oro uostose, ir tik 10 proc. – scenoje.

Didžiausias Lykke Li troškimas – nors trumpam viską sustabdyti, atsisėsti prie savo pianino, kurio nematė jau keletą metų, ir tiesiog pabūti su savimi, neskubant, neplanuojat kitos kelionės: „Norėčiau tiesiog gyventi savo gyvenimą, o ne koncertinio turo organizatorių.“

Dar vienas atlikėją liūdinantis dalykas, vis mažėjantys pinigai, gaunami už koncertus ir įrašus. Ji įsitikinusi, kad žmonės už muziką nebenori mokėti tiek, kiek seniau, o nuo to tempas tikrai nelėtėja.

Lykke Li nesijaučia esanti tokia žymi, kad galėtų viską mesti, ir neribotam laikui išeiti atostogų. „Dabar yra metas, kada tikrai negaliu sustoti, jei ir toliau noriu tęsti savo muzikinę karjerą“, – su nusivylimu sako dainininkė.