Australiškos Kalėdos kepinant saulei po papuošta palme (Foto, Interviu)

Ieva Varkojytė
Nuotr. L. ir L. Vaitkevičių

Daugelis jau gyvena Kalėdų nuotaikomis – dovanų rinkimu brangiausiems žmonėms bei žiemos švenčių laukimu. Rodos, bene vienintelis dalykas, kurio trūksta – tai sniegas...

O koks gyvenimas verda ten, kur dabar pati vasaros pradžia, viskas žalia, šviečia kaitri saulė, o per Kalėdas daugelis išsitraukia banglentes ir traukia į paplūdimius? Kalbamės su Australijoje gyvenančia iliustratore Luka.

Luka, tikriausiai daugelis kamantinėja to paties, tačiau kodėl būtent pasirinkote tokią tolimą Australiją?

Nes čia šilta ir gyvena kengūros. Iš dalies esame klimato pabėgėliai. Net keista, kad taip greitai pripratom prie Australijos klimato. Jei dieną termometro stulpelis tepakyla iki 24 laipsnių, atrodo, jog klaikiai vėsu. Be to, pasirinkome šalį, į kurią gan sunku nusigaut bei pakeliaut. Taigi, čia begyvenant galima viską patyrinėti.

Ar Australijoje teko sutikti lietuvių?

Daug tikrai nesutikome. Draugų draugų draugai buvo apsistoję bekeliaudami. Tiesa, Adelaidėje yra nedidelė lietuvių bendruomenė – sekmadieniais susirinkę visi gurkšnoja lietuvišką alų ir ragauja kugelį ar žemaitiškus blynus. Tačiau lietuviškai daugiau moka tie, kurie čia atsidūrė bėgdami nuo karo. Ko gero, didesniuose miestuose – Melburne, Sidnėjuje lietuvių daugiau.

Ko labiausiai pasiilgote Lietuvoje?

Kaip ir visi, turbūt labiausiai pasiilgstame žmonių... Gal dar Vilniaus ir apskritai senamiesčių. Beje, kažkada kepėme kugelį. Nuėjom į turgų ir iš kokių 37 bulvių rūšių išsirinkom pirmas pasitaikiusias. Čia tikras bulvių kraštas, tad kugelis pavyko, o australai prašė pakartoti...

Luka Va.

O kokį maistą valgo australai? Juk daugeliui užsieniečių mūsų cepelinai ir kugelis palieka ne itin gerą pirmąjį įspūdį...

Australai valgo ypač daug mėsos. Ir kartais juokaujame, kad jiems niekas nerūpi, tik skaniai pavalgyti. Klausinėjam vietinių, ką verta pamatyti netoliese. Atsakymai: „Važiuokit į Handrofą.“ - „Kas ten?“ - klausiam. - „Ten skanus maistas.“ - „O kur dar? Kuris paplūdimys geras?" -  „O tas ir anas geras.“ - „Kuo?"  - „Ten yra gera Fish and chips kavinė..." Jei kas įsivaizduoja australų kultūrą labai ypatingą, tai nuvilsime, nes nieko stebuklingo čia nėra. Kultūrų kratinys. Jie panašūs į europiečius, ypač britus su savo bulvėmis įdarytomis bandelėmis. Didesnė egzotika, jog čia daug žmonių iš Azijos su savo kiek įdomesniais patiekalais. Kažko išskirtinai australiško net patys vietiniai negalėjo rekomenduoti. Nebent didelį gabalą mėsos.

Pakalbėkime apie Kalėdas... Liko vos kelios dienos, tad kaip šventei ruošiasi australai? Juk pas Jus dabar pati vasaros pradžia...

Negalėčiau sakyti, kad jie kažkuo išskirtiniai - australai tokie patys kaip britai. Kalėdoms pasipuošė iškart po Helovyno, nes čia irgi nėra Vėlinių. Kaip ir visur, taip ir čia - daug kičo ir blizgučių. Tiesa, artėjant Kalėdoms, mieste vyksta nemažai paradų, karnavalų. Renginiai prasideda maždaug 9 valandą ryto, ir kas keisčiausia, po valandos viskas baigiasi, žmonės skirstosi. Tikriausiai bijo kaitrios saulės ir karščio. Ypatingų ir išskirtinių Kalėdų tradicijų australai neturi. Kadangi čia nėra Kūčių, tai visi draugai, šeimos susirenka pas kažką namuose ir švenčia kaip ir visas kitas šventes. Beje, čia neauga eglės, tad jos visur dirbtinės – žalios, baltos ir kokių tik nori spalvų. Turbūt pats neįprasčiausias dalykas – tai kalėdiškai papuoštos palmės.

Australija

Užsiminei, jog prieš Kalėdas mieste vyksta įvairiausi paradai. Gal gali apie tai papasakoti plačiau?

Tiesą pasakius, dažniausiai į šiuos renginius eina tėvai su savo vaikais, nes retas prisiverčia atsikelti 9 valandą ryto. Parade, kurį matėme mes, miesto centre važiavo platformos su didžiulėmis skulptūromis. Ant putoplastinės bangos – banglentė, ant kurios stovėjo didelė panda. Adelaidės zoologijos sode gyvena viena panda, tad australai labai jas myli. Šalia pandos – koala, gerianti kokteilį bei gelbėtojų bokštelyje patogiai įsitaisiusi kengūra. Kalėdos! Ir aišku, tokio parado pabaigoje – Kalėdų senelis, apsuptas vietinių – plastikinių kengūrų, vombatų ir pelikanų su nykštukų kepuraitėmis. Išties, turbūt kas antras miesto rajonėlis turi kokį nors savo kalėdinį renginį. Tokiame karnavale pajūryje pražygiavo dūdų orkestras, gelbėtojai visiems pademonstravo savo laivą, o vietiniai išsitraukė senas, pajūryje itin populiarias amerikietiškas mašinas, kurias apkabinėjo girliandomis. Prie jūros žmonės dar labiau atsipūtę – visi susėdę ant žemės, beveik piknikas ant asfalto. O kaip visi vaikai pašoko ir bėgo mojuoti, kai Kalėdų senelis atvažiavo!

Tu iliustratorė, tad dabar tikriausiai pats darbų įkarštis?

Taip, turėjau progą sudalyvauti ne vienoje kalėdinėje mugėje. Jose daug ryškių spalvų, paukščiukų ir zuikučių siluetų bei dėvėtų rūbų su iškabomis "vintage". Visgi, daiktų originalumas australams nėra labai svarbus. Man atrodo, jie čia viskuo persisotinę ir koks nors mielas rankų darbo daiktelis už 10 dolerių gali būti gražu, bet per brangu. Tačiau sumuštinis už tą pačią kainą – pigu. Paradoksalu, australai nepuola pirkti visko iš eilės, tačiau jų garažai tiek nukrauti daiktais, jog praeiti kartais tiesiog neįmanoma. Niekur neteko matyti tiek daiktų, kiek pas australus!

Austral

Kokių dar keistenybių turi australai?

Čia gyvendami matėme daugybę ilgų pasiruošimų renginiams. Viskas ruošiama net kelis mėnesius, įrenginėjami takai, kliūtys žirgų lenktynėms... Vieną dieną žiūrim – viskas ardoma. Pasirodo, renginys truko kelias valandas ankstų šeštadienio rytą. Ir viskas. Be to, susitikę australai nespaudžia vienas kitam rankų. Na nebent per oficialius susitikimus, pirmąkart susipažindami. Jie nepraleidžia vienas kito pro duris pirmo, neatidaro durų, neužleidžia niekam vietų ir pan. Jokių įprastinių mandagumų, kurių mus nuo mažens mokino.

Dvi savaites atostogaudami keliavote po Australiją. Kokie įspūdžiai?

Apie kelionę po truputį rašome savo tinklaraštyje, tad paprasčiau ir įdomiau viską pamatyti, negu klausytis mūsų kalbų. Čia daugiau įspūdingų vaizdų nei nuotykių, kuriuos galima pasakot. Galbūt daugeliui netikėta, tačiau buvo šalta. Dienomis gal ir nieko, tačiau atėjus nakčiai temperatūra gan ženkliai nukrenta... Stovyklavom, o aplink emu ir kengūros vaikštinėjo, milžiniškas driežas brovėsi į palapinę, o kregždės okupavo dušą. Naktimis riaumojo koalos... Primena kažką tarp surūdijusio pjūklo ir tigro sergančio astma. 

Ačiū už įdomų pokalbį!

australai, Australija, gamta, Ieva Varkojytė, Kalėdos, kelionės, kengūros, klimatas, kultūra, lietuviai, maistas, šiluma, tradicijos

Naujausi komentarai
Eli
2011-12-19, 22:06
O man baisu, jog talentingiausius bei gudriausius tiesiog ištiesta ranka atiduodam užsieniui. Jau kuris laikas labai žaviuosi Lukos iliustracijomis i r kiek liūdžiu, jog "padovanojom" ją australams. Kaip ir begalę kitų. Ir baltai pavydžiu, jog atsikėlusi matai ne darganotą rytą ir tamsą, o ryškiai šviečiančią saulę.
Bee
2011-12-19, 21:40
Pavydu net. Kazkoks rojus.
Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai
 
 
 
 
 
 
 
hotmail inicio crear cuenta gmail hotmail correo gmail crear correo