Laikas.lt

Jau ketverius metus stebima Lietuvos gyventojų emocinė būsena rodo, kad prasčiausia padėtis buvo 2010 metų pabaigoje. Ekspertų teigimu, 2011 metų pabaiga lietuviams kiek geresnė, tačiau nuotaikos gali dar stipriai pablogėti.

Lietuvių emocijas jau ketverius metus tiriančios bendrovės „Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“, palyginusios 2008 – 2010 m., bei 2011 m. vasario ir spalio mėnesių reprezentatyvių apklausų rezultatus, teigia, kad yra saikingos vilties, kad blogiausia - jau praeityje, tačiau teigiami pokyčiai, vyravę metų pradžioje, nebėra tokie akivaizdūs.

„Po 2010 metų pabaigos emocinės duobės 2011 metų pradžia atrodė žymiai šviesesnė, deja, į metų pabaigą teigiami pokyčiai jau nebėra tokie ryškūs“, - sako apklausų rengėjai.

Naujausia apklausa vyko 2011 m. spalio 20-30 d., jos metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (15-74 m.), atrinkti pagal nacionalinę reprezentatyvią atranką. Apklausa vyko dar iki „Snoro“ banko nacionalizavimo.

Labai svarbu gerai jaustis

Žmogaus studijų centro vadovas doc. Gintaras Chomentauskas mano, kad žmogaus savijautai yra labai svarbu, kiek jis jaučiasi esąs bendruomenės, visuomenės dalimi.

„Jei pernai besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai, buvo 64,8 proc. tai 2011 – net 74,1. Padaugėjo ir teigiančių, kad jaučiasi esantys reikalingi visuomenei. Tiesa, visumoje tokių Lietuvoje yra mažiau nei pusė (44,6 proc)“, - sako doc. Gintaras Chomentauskas.

Baltijos tyrimų vadovės Dr. Rasos Ališauskienės teigimu, kiek padidėjęs patriotizmas galėjo būti įtakojamas tokių veiksnių, kaip Europos krepšinio čempionatas, kurio metu šalies krepšinio rinktinės pergalės daugeliui suteikė daug gerų emocijų, tačiau reikalingumo jausmas yra sudėtingesnis bei labiau susijęs su bendravimo kultūra ir net šalies politine branda, dėl kurios pilietis gali jaustis reikalingas arba atstumtas.

Problematiška būsena

Dr. Gintaras Chomentauskas pabrėžia, kad vertinant asmens būseną ir jos prognozę, labai svarbu įvertinti ne tik vyraujančias emocijas, bet ir požiūrį į visuomenę, save, ateitį bei į tai, kokią socialinę paramą asmuo turi.

„Pagal šiuos rodiklius Lietuvos gyventojų psichologinė būklė išlieka gana problematiška. Esame 9 proc. mažiau laimingi nei 2008 metais, toliau labai skeptiškai vertiname šalies situaciją (net 88 proc. piliečių nepritaria vykstantiems ekonominiams – politiniams pokyčiams); žmonės vis labiau prarasdami viltį žvelgia į ateitį: beviltiškumo rodiklis nuo 2008 m. iki 2011 m. šoktelėjo net 30 procentinių punktų.
Nepasitenkinimas esama padėtimi, bejėgiškumo jausmas ir neviltis turi dvi pasekmes, kurios daro labai didelę neigiamą įtaką mūsų ateičiai. Tai – didėjantis ketinimo nusižudyti rodiklis (2008 m. buvo 3,78 balas, 2011 m. – 4,74 balo.) ir didžiulis ketinančių emigruoti skaičius (2011 m. palankiai susiklosčius aplinkybėms iš šalies ketintų išvykti 53,7 proc. apklaustųjų). Tai rodo, kad toliau išliekame savižudybių ir emigracijos lyderiais Europoje.

Visumoje, situacija pagal daugelį emocinės būsenos rodiklių yra šiek tiek geresnė nei blogiausiais 2010 metais, tačiau nerimą kelia tai, kad lyginant su 2011 metų pradžia šie rodikliai metų pabaigoje pablogėjo.
Sociologų teigimu, emocinėje būsenoje, kaip ir ekonomikoje, galime įriedėti į antrąją duobę.
„Plačiai žinoma, kad šalies piliečių psichinė būsena yra nepaprastai svarbus veiksnys, lemiantis piliečių sveikatą ir ekonominį aktyvumą. Deja, ji iki šiol nesusilaukia deramo dėmesio ir valstybės mastu vykdomų sistemiškų veiksmų ją keisti“, - sako doc. Gintaras Chomentauskas.

Šis reprezentatyvus nacionalinis sociologinis tyrimas Lietuvoje atliekamas kasmet nuo 2008 metų, jis skirtas įvertinti Lietuvos gyventojų nuotaikas, lūkesčius bei emocinę būseną ir stebėti jos pokyčius.