Ina Peseckienė
Verslininkas, technikos mokslų daktaras, inovacijų ir kosmoso entuziastas Vladas Lašas juokauja, kad valdyti erdvėlaivį yra panašu į vairavimą ar lėktuvo pilotavimą: „Tai tiesiog daug greitesnis keliavimo būdas kitokia transporto priemone“. Erdvėlaivio valdymas nėra neįgyvendinama fantastika, mat pasaulyje sparčiai vystomi skrydžių į kosmosą projektai, keli – su V. Lašo pagalba.
Interviu Laikas.lt verslininkas tikina, kad Lietuva neatsilieka kosmoso pažinimo varžybose, mūsų šalies technologiniai pasiekimai itin vertinami kosmoso programų iniciatorių.
Iš kur atsirado Jūsų aistra kosmosui?
Penktojo gimtadienio proga iš tėvų gavau knygą „Į kitas planetas“. Įdomu tai, kad ją gerai atsimenu ne tik aš: rengdamasis neseniai Vilniuje vykusiai kosmoso konferencijai, parodžiau knygą keliems bendraamžiams, paaiškėjo, kad šią 1961 m. išleistą 10 tūkst. tiražu knygutę puikiai atsimena ir lazerius kuriančiai kompanijai vadovaujantis profesorius, ir keletas kitų, daug savo profesinėje srityje pasiekusių žmonių.
Mano kartos susidomėjimą kosmosu lėmė ir „Apollo“ programa. Atsimenu pirmąsias transliacijas: daugelis pakerėti stebėjo pirmąjį žmogaus nusileidimą Mėnulyje. Nemažai garsių šių dienų išradėjų, technologijų kompanijų vadovų vaikystėje ar paauglystėje buvo susidomėję kosmosu ir vėliau savo gyvenimą susiejo su ateities technologijomis, nors tiesiogiai nesusijusiomis su kosmosu. Tai juos paskatino išrasti ir sukurti vertingus dalykus, kurie pakeitė ne tik jų, bet ir viso pasaulio gyvenimą.
Manau, pastaraisiais metais kosmonautika buvo šiek tiek užmiršta, dėl įvairių priežasčių mus labiau domino žemiški dalykai. Tačiau visiems – o ypač vaikams – būtina kiek atsiplėšti nuo žemės – ar Hario Poterio burtų pagalba, ar susipažįstant su šiuolaikinėmis technologijomis, gamtos mokslais, kosmosu.
Su Robertu Bigelowu, kompanijos „Bigelow Aerospace“, kuriančios naujos kartos orbitines stotis, viešbučius, įkūrėju, vadovu ir savininku jų stende konferencijoje ISPCS.
Ar tikite ateiviais?
Nesu sutikęs nei vieno. Tačiau negalime paneigti, kad visatoje nėra kitokios gyvybės formos. Galbūt ji šiek tiek kitokia nei piešiame vaizduotėje ar matome fantastiniuose filmuose. Pasaulis daug įvairesnis nei mes manome.
Kosmosas beribis. Kas Jus jame domina labiausiai?
Yra daug įdomių dalykų. Pastaruoju metu man įdomu priartinti visą kosmonautikos sritį prie Lietuvos – jos jaunimo, visuomenės, verslo ir valdžios. Siekiu skleisti supratimą, kad šioje srityje galima daug nuveikti ir turėti iš to naudos.
Kauno technologijos universitetas, kurį baigiau ir kuriame dirbau, priklauso Lietuvos kosmoso asociacijai, kurios iniciatyva Vilniuje jau antrąkart organizavome tarptautinę konferenciją „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje 2011“. Pasidalinti savo iniciatyvomis ir projektais suvažiavo daug įdomių žmonių, kompanijų atstovų. Atrodė, kad mūsų šalyje nedaug kas vyksta, o pasirodė, kad Lietuva ir aplinkinės šalys, kurios ilgą laiką netikėjo, kad gali kažką nuveikti kosmoso srityje, imasi įvairių projektų.
Pavyzdžiui, lapkričio pabaigoje Kenedžio kosmodrome teko stebėti, kaip paleidžiama į Marsą NASA mokslinių tyrimų laboratorija. Kuriant šį 2,5 mlrd. JAV dolerių kainavusį savaeigį aparatą dalyvavo ne tik amerikiečiai, bet ir danai, prancūzai, rusai, ispanai. Akivaizdu, kad tam tikrose srityse Lietuva jau gali bendradarbiauti su NASA. Turime mokslo, inžinerijos, technologijų srities profesionalų, galinčių įnešti reikšmingą indėlį realizuojant didelio mąsto projektus.
Vadinasi, turime potencialą užkariauti kosmosą?
Kosmosas kaip kalnai. Alpinistas Vladas Vitkauskas sako, kad įkopdamas į kalną jo nenugali. Taip ir kosmosas: žmogus jo nenugali ir neužkariauja, tik praplečia savo žinojimo ir galimybių ribas.
Jei nedidelės įmonės pajėgios veikti kosmoso srityje, tai valstybių veržimosi į kosmosą varžybos nebeaktualios?
Tiesiog jos tampa įdomesnės ir labiau „demokratiškos“ – daugiau dalyvių, ne tik didžiosios valstybės ar kompanijos. Apie tai kalba ir autoritetingiausi šios srities leidiniai: kaip prieš kelias savaites buvo rašoma žurnale „Aviation Week & Space Technology“, kosmoso technologijos šiandien JAV vystosi ne tik NASA lėšomis bei pastangomis, greičiau jau – net be jų. Pastebima labai daug privataus kapitalo iniciatyvos dalyvauti kosminėse programose. Matau nemažai tos iniciatyvos vaisių, dalyvaudamas tiek specializuotose, tiek bendro pobūdžio konferencijose, tokiose kaip TEDx (V. Lašas yra TED konferencijos rėmėjas – Laikas.lt pastaba).
.JPG)
Su legendiniu „Apollo 11“ astronautu Buzzu Aldrinu, vienu iš dviejų pirmųjų žmonių, išsilaipinusių Mėnulyje.
Pats esate vieno savarankiško kosminio turizmo projekto „Copenhagen Suborbitals“rėmėjas. Kas tai per projektas?
Dviem gabiems ir entuziastingiems danams pavyko suburti grupę profesionalų, kad įgyvendintų pirmąjį Danijos kosminį projektą: planuojama sukurti suborbitinį kosminį laivą, kuriuo žmogus galėtų pakilti į kosmosą trumpam suborbitiniam skrydžiui. Ne pelno siekiantis projektas, negaunantis nei valstybės, nei didelių kompanijų paramos, rengiamas individualių ir entuziastingų rėmėjų lėšomis. Dirbantys su šiuo projektu negauna jokio atlyginimo.
Ne paslaptis, kad bendradarbiaujate ir su „Virgin Group“ įkūrėju seru Richardu Bransonu. Ar Jus sieja tik projektai, ar ir panašus požiūris į verslą?
Apie panašumus spręsti ne man. Bendrauti su R. Bransonu malonu, turime daug bendrų dominančių temų, panašūs mūsų požiūriai ir patirtis, tačiau skiriasi kultūrinis patyrimas, tad bendravimas išties įdomus. Dažnai mes linkę manyti, kad būdami iš Lietuvos negalime nieko įdomaus papasakoti kolegoms ar draugams, kurie daugiau pasiekę Vakaruose. Iš tiesų turime ypatingo patyrimo, kurio neturi jie, o tai suteikia papildomo imlumo ir įgūdžių.
R. Bransonas yra labai dėmesingas pašnekovas, ne tik pasidalinantis savo patirtimi, bet ir išklausantis, ir sugebantis iš to pasisemti daug idėjų. Sakyčiau, tai viena iš jo fenomenalios sėkmės priežasčių.
Ką galėtumėte atsakyti skeptikams, kurie teigia, kad nėra ko veržtis aukštyn, jei žemėje tiek visko neišbandyta?
Vieni užsidegę lipa į kalnus, kiti sako, kad ir lygumose yra ką veikti: arti, sėti. Žemė taip pat yra kosmosas: dangaus kūnas, kuriame – taip jau nutiko – esame mes. Man visada įdomu ką nors naują pamatyti, sužinoti ar nuveikti.
Ačiū už pokalbį!
.jpg)
Šis straipsnis publikuotas gruodžio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba čia. Kiti numerio straipsniai:
NSO Lietuvoje: mes ne vieni?
100 Deniso Kolomyckio darbų (Interviu)
Ateivių tipai: čiupakabros, maldininkai ir kt. būtybės
„Avaspo“ – kaip ta už uodegos nepagaunama gyvatė (Interviu)
Pasidaryk pats – kosminiai drabužiai
Urbanistinis buriavimas – ekstremalu ir nauja
Idiotiškos K. Pilkingtono kelionės